In the article is presented the conceptual-empirical problem-solving about the practical competence development in the context of self-directed learning in working environment. The research results integrate the concepts of competence, development, self-directed learning and learning in working environment.[...]

M. Lukšienė (1985), kalbėdama apie ugdymo svarbą, pabrėžia, kad norint suvokti ir įvaldyti ugdymo procesą, reikia išmanyti individo ir jo aplinkos dėsnius. Straipsnyje pateikiami vaikų, kurie auga kūdikių namuose, savitoje mažų vaikų globos ir ugdymo institucijos aplinkoje, sakytinės kalbos tyrimo rezultatai. Išryškinamos vaikų kalbos kai kurios pragmatinės, semantinės, fonologinės bei morfologinės charakteristikos. Pristatomi ankstyvojo amžiaus vaikų kalbinės saviraiškos lygiai ir ypatumai, kurie nustatyti tiriant specifinės aplinkos vaikų kalbos tekstyną, aiškinantis kalbos reikšmių ir funkcijų perpratimo galimybes.

Straipsnyje atskleidžiamos socialinių darbuotojų patirtys rengiant vaikus sava-rankiškam gyvenimui bendruomeniniuose globos namuose. Ruošiant bendruomeninių vaikų globos namų vaikus savarankiškam gyvenimui socialiniai darbuotojai susiduria su vaikų buitinių įgūdžių (maisto gaminimo, apsipirkimo parduotuvėje, mokesčių mokėjimo), socialinių įgūdžių (bendravimo ir bendradarbiavimo, veiklos organizavimo) ir asmeninių įgūdžių (adekvataus savęs vertinimo, savikontrolės įgūdžių ir pasitikėjimo savimi) ugdymo(si) sunkumais. Ugdant vaikų savarankiškumo įgūdžius socialiniai darbuotojai taiko žodinius metodus (individualius ir grupinius pokalbius), skiria individualias ir grupines praktines užduotis, pasitelkia kitus so-cioedukacinę pagalbą teikiančius specialistus. Socialiniai darbuotojai nurodė, kad institucinės globos pertvarka ir su ja susiję pokyčiai – namų aplinkos sukūrimas ir namų ūkio valdymo galimybės – sudaro geresnes prielaidas vaikų pasirengimui savarankiškam gyvenimui.

Straipsnyje pateikiama sėkmingo mokytojų profesinių besimokančių bendruomenių kūrimosi ir plėtros veiksnių teorinė ir empirinė analizė. Remiantis teorine analize, išskirti su mokyklos vadovo veikla susiję asmeniniai, tarpasmeniniai ir vadybiniai veiksniai bei su mokyklos mokytojų veikla susiję asmeniniai, tarpasmeniniai, profesiniai veiksniai. Empirinis tyrimas atskleidė teoriškai išskirtų veiksnių aktualumą mokytojų profesinių besimokančių bendruomenių kūrimosi ir plėtros praktiniams procesams, išskirti nauji, kitų mokslininkų netyrinėti veiksniai, išryškinti barjerai.

Vertybių įsisąmoninimas laikomas svarbiausia asmenybės sėkmingo ugdymo prielaida. Mokykla yra svarbi institucija, koncentruojanti dėmesį į mokslo pagrindus, tačiau iki galo nepanaudojanti dorovinių vertybių ugdymo galimybių. Šiame straipsnyje aptariama Astos Budreikaitės daktaro disertacija „Paauglių dorovinių vertybių raiška ir plėtotė olimpinio ugdymo pagrindu“. Atliktas nuoseklus teorinis ir empirinis tyrimas yra svarus indėlis į Lietuvos edukologijos mokslą. Jame atskleidžiamos paauglių dorovinių vertybių plėtotės galimybės remiantis olimpinio ugdymo vertybėmis ir nuostatomis, turinčiomis ne tik pedagoginę, bet ir socialinę prasmę. Parengtas paauglių dorovinių vertybių raiškos olimpinio ugdymo pagrindu teorinis-empirinis modelis, apimantis kognityvųjį (išreiškiamą per dorovinių vertybių reikšmingumo pripažinimą ir prasmingumo suvokimą), emocinį (asmens emocijų, išgyvenamų santykiuose su savimi ir su kitais asmenimis – draugu, kūno kultūros mokytoju, komandos nariais, varžovais, stabilumą), elgesio (mokėjimo analizuoti ir vertinti elgesį konkrečioje sportinės veiklos situacijoje nuoseklumas, gebėjimo taikyti dorovinius sprendimus) lygmenis. Empiriškai patikrintas šio modelio veiksmingumas. Veiksniai, darantys poveikį paauglių dorovinių vertybių raiškai, tirti trimis aspektais: pagal lytį, amžių (11–13 metų), fizinį aktyvumą (sportuojantys ir nesportuojantys paaugliai). Iš esmės statistiškai reikšmingi skirtumai rodo, kad mergaitės iš instrumentinių vertybių labiausiai vertina atsakingumą, o berniukai – darbštumą; nesportuojantys paaugliai – atsakingumą ir darbštumą, bet mažiausiai svarbiomis vertybėmis laiko lyderiavimą, drąsą ir atkaklumą. Šeštos klasės mokiniai giliau suvokia dorovinių vertybių prasmę negu penktokai. Tai reiškia, kad paauglių dorovinių vertybių prasmės suvokimo gilumui turi įtakos tik amžius. Sportuojantys berniukai dažnai džiaugiasi savo sportiniu gyvenimu, žavisi savo laimėjimais ir pasitiki draugu varžybose, o mergaitės dažnai išgyvena kaltės jausmą dėl savo komandos pralaimėjimo. Vadinasi, berniukai dažniau patiria teigiamas emocijas santykyje su savimi ir draugu, o mergaitės dažniau išgyvena neigiamas emocijas. Pažymėtina, kad tik lytis ir fizinis aktyvumas (sportuojantys ir nesportuojantys paaugliai) turėjo statistiškai reikšmingos įtakos emocinių išgyvenimų stabilumui. Įgyvendinant pedagoginio eksperimento programos tikslą ir uždavinius parengtos ir praktiškai išbandytos strategijos: 1) vertybių aiškinimo; 2) vertybių prasmės suvokimo; 3) olimpinių vertybių integravimo į dorovinio ugdymo turinį; 4) dorovinių vertybių integravimo į formaliąją ir neformaliąją fizinio ugdymo veiklą; 5) dorovinių vertybių elgesio raiškos vertinimo ir įsivertinimo. Šių strategijų taikymas padėjo paaugliams pagilinti dorovinių vertybių prasmę, žadino pozityvias emocijas vertinant, įsivertinant ir apmąstant savo ir kitų elgesį, taip pat skatino aktyviai dalyvauti sportinėje ir kitoje veikloje (įvairiuose projektuose, sporto renginiuose) ir elgtis pagal olimpinius idealus ir vertybes. Vadinasi, apėmė visus tyrimo modelio komponentus – kognityvųjį, emocinį ir elgesio lygmenis.

The article investigates some aspects of the application of oral history teaching in secondary schools. On the basis of the publications by foreign authors, the author of the article aims to characterize the conception and development of oral history. The essence of oral history is interviewing people by a historian (or some other person). Oral history gained popularity in the 5th–7th decades of the 20th century in the USA, Great Britain, later – in some other countries. This method was mainly applied while investigating life histories of people from lower social groups. Therefore, oral history acquired the image of “people’s history”, “leftist” or democratic history. The article discusses specific character of oral history and its relevance to pupils. The major issue analyzed in the article is the importance and relevance of oral history teaching for the expansion of pupils’ knowledge and the formation and development of their skills. The author emphasizes a significant educational role of oral history. First, it helps pupils to expand their knowledge about past events which they cover during their history lessons; second, oral history helps pupils to develop research skills; third, it adds to the elaboration of the writing skills; fourth, it develops pupils’ critical thinking; fifth, oral history involves pupils into the process of history learning; sixth, it helps pupils to establish personal links with the past and the life of a local community; seventh, oral history encourages the development of interpersonal communication and contacts.

Sportinis baidarininkų rengimas, kuriame svarbus tiek fizinis, tiek psichinis parengtumas, yra sudėtingas procesas. Vienas pagrindinių psichinių veiksnių, darančių įtaką baidarininkų rengimuisi ir rezultatams, yra motyvacija. Sportininkų, ypač baidarininkų, motyvacija yra nepakankamai mokslinėje literatūroje tyrinėtas veiksnys. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti Lietuvos didelio meistriškumo baidarininkų konkrečios sportinės veiklos pasirinkimo ir ugdymosi motyvus. Tyrimo objektas – Lietuvos rinktinės baidarininkų sportavimo motyvai. Atliekant tyrimą buvo taikyti teoriniai metodai (mokslinės literatūros analizė ir apibendrinimas) ir empirinis metodas (anoniminė anketinė apklausa). Anketinė apklausa buvo atliekama Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Sporto mokslo institute, sporto mokomosiose stovyklose, pratybose. Tirti 20–30 metų amžiaus Lietuvos rinktinės didelio meistriškumo baidarininkai vyrai (n = 14). Anoniminę anketą sudarė penki atviri klausimai ir devyni uždari klausimai. Atvirų klausimų atsakymai buvo klasifikuojami ir verčiami skaitine informacija tam, kad visa empirinio tyrimo medžiaga būtų išanalizuota taikant matematinės statistikos metodus (procentinius dažnius), kad rezultatus būtų galima palyginti kiekybiškai. Ištyrus Lietuvos rinktinės baidarių irkluotojus paaiškėjo, kad vienas pagrindinių sportinės veiklos ir konkrečiai – baidarių irklavimo pasirinkimo motyvų yra įdomi patirtis ir nauji jaudinantys pojūčiai, tėvų ar trenerio paskatinimas turi daug mažesnę galią. Tyrimo rezultatai gali padėti sudarant ir tobulinant baidarininkų rengimo programas, gerinant komunikacijos tarp sportininkų ir trenerių kokybę.

Straipsnyje aptariamos šalies kūno kultūros mokytojų profesinės ir specialiosios kompetencijos bei teorinės prielaidos jas tobulinti. Pagrindinis tyrimo metodas — anoniminė anketinė ap klausa. Tyrimo duomenys interpretuojami remiantis Lietuvos ir užsienio mokslininkų atliktais tyrimais, valstybiniais švietimą reglamentuojančiais dokumentais.

The article discusses the assessment of sustainable development. According to the collected theoretical and practical material, the possibilities of assessment of sustainable development are reviewed from the viewpoint of principles of environmental economics and sustainable development.