Šiame darbe nagrinėjamas depresijos ir nerimo sutrikimų paplitimas tarp Vilniaus pedagoginio universiteto studentų. Nustatyta, kad kurso studentų psichoemocinę būsena yra nepalanki: nemažai daliai konstatuota depresija, nerimas (šie sutrikimai būdingesni moterims, taip pat studijuoti atvykusiems iš kaimo vietovių,). Depresijos dažnumas beveik tolygiai didėja su amžiumi.

Straipsnyje nagrinėjamos agresyvumo ir depresijos priežastys, numatoma socialinio pedagogo darbo, su problemą išgyvenančiu asmeniu ir jo aplinka, principai.

Pastarąjį dešimtmetį vis daugiau atliekama mokslinių tarpdalykinių tyrimų. Šiame darbe bandoma pažvelgti, kaip metaforomis kalboje reiškiamos depresijos sukeltos emocijos ir jausmai. Jautrus ligos diskursas yra būtent ta sritis, kurioje metaforai tenka labai svarbus vaidmuo. Depresija priskiriama prie labai subjektyvios, jautrios ir abstrakčios patirties ir yra labai dažnai pacientų konceptualizuojama metaforiškai. Šio tyrimo tikslas yra atskleisti, kaip moterys konceptualizuoja depresiją ir jos simptomus Lietuvos socialinių tinklų diskurse. Tyrimas atliktas remiantis kritinės metaforos analizės metodu. Tyrimo duomenys rinkti iš sergančiųjų depresija internetinio bendravimo svetainių ir socialinių tinklų grupių. Sudarytas 22 694 žodžių tekstynas ir identifikuoti 184 metaforiniai pasakymai, kurie buvo susieti su konceptualiosiomis metaforomis. Tyrimo rezultatai rodo, kad dažniausiai pasitaikančios depresiją apibūdinančios metaforos yra talpyklos grupės metaforos. Taip pat pastebima tendencija metaforizuoti daugybę depresijos simptomų, tarp kurių metaforiškai dažniausiai suvokiamas nerimas.