Straipsnyje nagrinėjamas anglų kalbos laikų formų vartojimas humanitarinių mokslų tekstuose lyginant su grožinės literatūros tekstais. Be to, tiriama, kaip laikų formų pasirinkimą lemia humanitarinių mokslų sritys. Mokslinės literatūros tekstuose (išskyrus istorinius) vyrauja paprastosios esamojo laiko formos, tuo tarpu grožinės literatūros tekstuose, kur dominuoja naratyvinio aprašymo metodas ir atpasakojimo kalba (reported speech), dažniausiai yra būtojo laiko formos. Lyginant laikų vartojimą atskirų mokslo sričių tekstuose, didelių skirtumų nepastebėta. Iš visų laiko formų dažniausiai yra paprastasis esamasis laikas. Išimtį sudaro istoriniai tekstai, kuriuose vyrauja paprastosios būtojo laiko formos, nes istorija yra praeities įvykių chronologinė analizė (čia jos net 3 - 5 kartus dažnesnės, negu kitų mokslo sričių tekstuose). Moksliniuose tekstuose gan retos yra atliktinės laikų formos, ypač tęstinės formos. Šiuo požiūriu mokslo kalbos tekstai smarkiai skiriasi nuo grožinių tekstų, kur atliktinės laikų formos yra dažnos.

Ryšys tarp listinguojamų bendrovių akcijų kainų ir finansinių rodiklių pasaulyje jau seniai analizuojamas įvairiame kontekste - tiriamos skirtingų sektorių bendrovių akcijų kainų tarpusavio ryšys su skirtingais finansiniais rodikliais skirtingu laikotarpiu, todėl rinkos sąlygoms keičiantis taip sparčiai, iškyla būtinybė atnaujinti tyrimus šia tematika. Ankstesnių mokslinių tyrimų analizė parodė, kad yra daug skirtingų finansinių rodiklių, kurie gali turėti įtakos akcijos kainai. Tyrime naudojami 2010–2017 metų Lietuvos pieno perdirbimo akcinių bendrovių, listinguojamų Baltijos šalių biržoje, duomenys. Siekiant nustatyti, kokie finansiniai rodikliai daro įtaką akcijos kainai, suskaičiuotos vidutinės metinės akcijų kainos ir atlikta koreliacinė analizė. Statistiškai reikšmingi ryšiai nustatyti tarp akcijos kainos ir ilgalaikio turto apyvartumo ir absoliutaus trumpalaikio mokumo, tai yra didėjant ilgalaikio turto apyvartumo bei absoliutaus trumpalaikio mokumo rodikliams, akcijos kaina mažėja. Skaičiuotas Spirmeno koreliacijos koeficientas atskirai kiekvienos bendrovės atveju. Įvertinant koreliacinės analizės rezultatus, sudarytas statistiškai reikšmingas tiesinės daugialypės regresijos modelis, kuriame aprašyta kaip akcijos kaina priklauso nuo ilgalaikio turto apyvartumo ir bendrojo trumpalaikio mokumo rodiklių: didesnis ilgalaikio turto apyvartumas mažina akcijos kainą, o bendrasis trumpalaikis mokumas didina.

The article delves into the subject of comparisons the way they are used in science popularisation texts. The research material has been gathered randomly from science popularisation articles and books intended for the general public written by Lithuanian authors. In science popularisation texts, comparisons are used on a stand-alone basis, they function directly and come with no elaboration on the side. Usually the reader is aware of the subject of comparison from daily life. Comparisons are different in the nature of the relationship that they denote. The most common types of comparisons are the following: 1) comparisons based on the external similarities of objects, phenomena or actions; 2) correlative comparisons that are constructed on the basis of the relationship between the shape, size, and other elements of the objects being compared (artistic correlative comparisons are rather scarce, as opposed to subject-related comparisons); 3) parallel comparisons, analogy. In texts, comparisons may perform the function of explanation, illustration, specification, expression, aesthetic effect and economy of language. When used in the subject texts, comparisons are not only geared to have an emotional impact - the power of this instrument to carry factual information in a concise manner is equally important. Combining the tools to present the raw scientific matter with the figurative media illustrates the unique nature of science popularisation texts.