Tik Antrojo pasaulinio karo išvakarėse (1938 m. kovo mėnesį) buvo užmegzti diplomatiniai Lietuvos ir Lenkijos santykiai. Jų rezultatas buvo Lenkijos Respublikos pasiuntinybės atidarymas Kaune. Pirmajam pasiuntiniui Frantiszekui Charwatui (1881–1943) teko daug darbo – ne tik rūpintis tarpvalstybiniais santykiais, bet ir globoti Lenkijos piliečius bei lenkų bendruomenę Lietuvoje. Kaip rūpestį šiais klausimais galima vertinti publikuojamą dokumentą, kuriame fiksuojami Lietuvos pilietybės suteikimo teisiniai pagrindai 1919–1939 m. Dokumento užsakovas buvo Lenkijos pasiuntinys Kaune, kurį domino, kas ir kokiais teisiniais pagrindais galėjo tapti Lietuvos piliečiu, kada buvo netenkama pilietybės ir panašiai. Publikuojamas dokumentas Lietuvos istoriografijoje nėra žinomas, tačiau jis aktualus tiriant Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. socialinę ir politinę istoriją.

Straipsnyje analizuojama, kaip prie pilietiškumo ugdymo, siekiant ugdyti aktyvų, tolerantišką pilietį, sugebantį plėtoti tarpkultürinj dialogą, galėtų prisidėti religinis ugdymas. Analizuojamas pilietiškumo ir religingumo ryšys, pilietinio ir religinio ugdymo jungtis bei metodai. Mokymasis tarnaujant bendruomenėms pristatomas kaip metodas, padedantis plėtoti pageidaujamą daugiakultūri, socialiai aktyvų pilietiškumą, stiprinti tarpreliginį susika1bėjimą, spręsti tarpreliginių konfliktų problemas. Straipsnyje pristatomas 2006 m. viename Lietuvos universitetų, taikant mokymosi tarnaujant bendruomenėms metodą. (service-learning), atliktas kokybinis eksperimentas (veikios tyrimas), aptariami tyrimo rezultatai.

The article deals with the importance of educating und supporting development of national and civic values through the educational process. Theoretical ideas and insights are supported by the analyses of empirical research data on reflection of national and civic values in Lithuanian Social Sciences and Moral education textbooks which were at secondary schools in use in 2007–2008. The research was run by the national team of researchers, educational politicians and social science teachers and it was ordered by Ministry of Education and Science of the Republic of Lithuania. The authors point out that no systematic research on textbooks that would help to reveal what national images and national and civic values dominate at the worksheets and to understand whether the conception of national and civic values that are being conveyed to Lithuanian students are adequate in the context of contemporary society. The major aim of the research, methodology of the empirical research (quantitative as well as qualitative) is presented as well as analyses of the main findings and drawn some conclusions based on this analyses. Using Content analyses (61 Social Science and 13 Vale Education textbooks used in the grades from 5 to 12) the findings did show that most reflected values in social science textbooks for secondary schools are like state independence, rights and responsibilities, patriotism. At the same time identity, responsibilities and duties, tolerance and respect are most discussed values in the Moral Education textbooks.

In addition, the economic crisis of 1929-1932 in the USA also helped to improve the relationship between the Lithuanians in emigration and their Motherland as well as to adopt a more favourable attitude towards Lithuania as some emigrants started contemplating the idea of re-emigration, the transfer and investment of their capital in Lithuania or the search for some profitable and acceptable activities in their native country. However, as President Smetona's government was not completely acceptable to the emigre Lithuanian community, the criticism of President's regime remained rather strong till the tragic events of 1940.

This paper is aimed to present small-scale qualitative investigation into how young people (11 - 18) are constructing their identities and becoming aware of their actual or potential European identity. The study was carried out under the framework of Jean Monnet programme, and was focused on the way young people construct their cultural identities. Even if during the study young people from many countries were approached, in this paper only findings in Lithuania are presented. Issues on how to integrate support to development of national and European identities in the curricula and processes of vocational and higher education in order to sustain demographic, cultural and and economic potential of Lithuania are discussed.

Straipsnyje nagrinėjama Ukmergės miesto savivaldybės veikla ir pilietiškumo joje raiška 1879–1915 metais, kai galiojo carinėje Rusijoje liberaliausi savivaldos įstatymai. Tiriama, kokias sąlygas pilietiškumas turėjo reikštis savivaldos institucijose ir kokiomis konkrečiomis formomis jis pasireiškė. Tuo tikslu tiriama savivaldybių rinkėjų sudėtis, kiekis, pačių savivaldybės narių socialinės ir nacionalinės charakteristikos. Nagrinėjami savivaldybės veiklos prioritetai, finansinės jų realizavimo galimybės, carinės administracijos siekiai ir požiūris į savivaldybę.

Recent survey has showed that as many as 7 out of 10 Lithuanians agree to double citizenship. Although, ongoing debates in a public space for the legalization of dual citizenship makes us to give thought if it is really possible in our country. Additionally, in the press constantly increasing number of articles with high sounding titles such as: ‘For dual citizenship with bulldozer’, ‘Poll: dual citizenship should be legalized’ or ‘Committee of the Seimas tends to leave the citizenship of Lithuanian for those who wish to’, show that this issue is particularly relevant today and it makes us to think about assurance of this possibility. More, this question has not yet been very extensively studied by legal and public opinion analysis with an attempt to define the legal-political causal of this problem. Because of these reasons, this article is here to understand an outlook for legalization of dual citizenship in the future, by assessing the likely threats of state sovereignty, and in reference to historical- analytical review this article could help to understand today’s concept of citizenship institute, which has started to form in the inter-war Lithuania. Furthermore, by studying interpretations of the Lithuanian Constitutional Court about the feasibility of the dual citizenship and by making comparison between acts of citizenship, the article tries to answer the question if there are any outlooks for dual citizenship in Lithuania.

Straipsnyje nagrinėjamas Kaune gimusių asmenų priėmimas į miesto teisę Vilniuje XVII a. antrojoje pusėje ir XVIII a. Pagrindiniai tiriami klausimai yra šie: naujųjų miestiečių priesaikų chronologija ir dinamika, naujųjų miestiečių profesinė sudėtis, šios sudėties pokyčiai, taip pat aiškinamasi, kokią dalį tarp visų Vilniaus naujųjų miestiečių sudarė kilusieji iš Kauno. Tiriant migracijos intensyvumą atskleista, kad iš Kauno kilusių naujųjų miestiečių priesaikų chronologija ir dinamika daugiausia sutapo su viso naujųjų miestiečių skaičiaus svyravimais; intensyviausia migracija iš Kauno į Vilnių vyko XVII a. antrojoje pusėje ir XVIII a. pabaigoje, ją nulėmė gerėjančios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir jos sostinės Vilniaus ūkinės ir demografinės plėtros sąlygos; palyginus Vilniaus naujųjų miestiečių iš įvairių miestų skaičių, naujieji miestiečiai iš Kauno užėmė vidurinę vietą. Aiškinantis iš Kauno kilusių Vilniaus naujųjų miestiečių profesinę sudėtį, pastebėta: absoliuti dauguma jų buvo amatininkai, tik vienas asmuo atstovavo laisvosioms profesijoms; amatininkai buvo susiję su keturiolikos pavadinimų amatais. Aptartos profesinės sudėties kitimo tendencijos: XVII a. antrojoje pusėje iš Kauno kilę Vilniaus naujieji miestiečiai atstovavo dešimties pavadinimų amatams, o XVIII a. ši įvairovė sumažėjo iki šešių amatų, kartu menkstant ir migrantų iš Kauno į Vilnių skaičiui; audėjai vyravo ir XVII a. antrojoje pusėje, ir XVIII a.

The article analyses national and civil education of pupils at women’s teachers’ colleges administered by Saulės Society and Cultural Society of Lithuanian Women (since 1932, Congregation of Sister Servants of the Most Sacred Heart of Jesus), which operated in Kaunas in 1918–1936. The analysis has revealed that most attention in the programme of study for history (Lithuanian history) was paid to the history of Grand Duchy of Lithuania (13th–16th century), while the period of the second half of the 19th century and the beginning of the 20th century (Lithuanian national revival) was mainly covered in the Lithuanian Language and Literature classes. Society and State Science provided the basic knowledge on the theory of economy, Lithuanian law history and the Constitution of Lithuania. Local lore studies focused on a complex introduction to the living area (the study of objects, environmental science, local lore, and earth science). Both teachers and pupils of the colleges contributed to the preparation of state festivals and various commemorations of anniversaries organized at the women’s teachers’ colleges. The teachers would give lectures on a particular occasion, and the pupils would read poetry, play musical instruments, and perform plays related to the celebration. National and civil education of the pupils of teachers’ colleges was implemented by participating in various youth organizations (the Lithuanian Catholic Federation “Ateitis,” Vilnius Liberation Union, Lithuanian Scouts Association, Sodality of the Blessed Virgin Mary, etc.). Since 1930, the pupils of the colleges could officially participate only in scout activities.