The article presents the results of the research on the peculiarties of the stimulating interaction “educator - child” in pre-school educational institutions. The research lasted from 1998 till 2000. its aims was to define the content, type, frequence and it determining factors of the pedagogic “educator - child” interaction in the after reformed kindergarten. The research object was the act of “educator - child" interaction in the 160 randomly chosen groups of Vilnius kindergartens. The acts were divided into the following groups: therapeutic, humane, stimulating, ignoring and suppressing. The research showed that in pre-school institutions stimulating interaction prevailed. When stimulating children teachers usually use questioning, reminding and explanation. The most frequently stimulated are 5-6 and 6-7 and least frequently stimulated 4-5 years old children. The intesity of stimulating frequency depends on teacher’s age and educatin.

Straipsnyje analizuojamos teorinės ir metodinės pasiruošimo priešmokyklinio ugdymo Įgyvendinimo problemos. Jos siejamos su priešmokyklinio ugdymo patirtimi Lietuvoje, dabartine švietimo situacija bei „Ikimokyklinio amžiaus vaikų auklėtojo rengimo standartu “.

Straipsnyje apžvelgiamos 5-6 metų vaikų kūrybiškumo ugdymo aspektai tėvų ir pedagogų požiūriu. Išryškinami kūrybiškumo sąvokos ypatumai bei pedagogo vaidmuo, ugdant vaikų kūrybiškumą. Analizuojami kūrybiškumą skatinantys ir slopinantys veiksniai. Aptariami empirinio tyrimo rezultatai ir pateikiamos išvados, siekiant atskleisti tėvų ir pedagogų požiūrį į 5-6 metų vaikų kūrybiškumo ugdymą. Tyrimo rezultatai parodė, kad pedagogai ir tėvai skatina ir tobulina vaikų kūrybiškumą, nori, kad vaikas taptų kūrybiška asmenybė, mąstytų kūrybiškai.

Straipsnyje aptariamosvaiko teisių įgyvendinimo galimybės vaikų dienos cen-truose teorinės prielaidos ir atskleidžiamas dienos centrus lankančių 14–18 metų amžiaus vaikų subjektyvus požiūris į teisių įgyvendinimą vaikų dienos centruose.Tyrimo rezultatai atskleidė, kaddienos centrai, organizuodami edukacines ir sociokultūrines veiklas, prisideda prie vaikų teisės į švietimą ir ugdymą(si), teisės į laisvalaikį, teisės į kultūrinę veiklą, teisės į poilsį bei teisės būti nediskriminuojamam įgyvendinimo. Vaikams, praleidžiantiems dienos centre mažai laiko, tik iš dalies užtikrinamos teisės į švietimą ir ugdymą(si), turiningą ir įvairiapusišką laisvalaikį.

Tyrimo tikslas – įvertinti priešmokyklinio amžiaus vaikų šeimų fizinio aktyvumo skatinimo (ŠFAS) programos veiksmingumą ir atskleisti olimpinio ugdymo galimybes Klaipėdos miesto ikimokyklinėse įstaigose. Tyrime naudoti šie metodai: ŠFAS kvazieksperimentas, anketinė tėvų ir pedagogų apklausa, grupiniai pokalbiai su vaikais. Tyrimo duomenų analizei atlikti taikyti turinio analizės (content analysis) ir aprašomosios statistikos metodai. Tris mėnesius trukusiame kvazieksperimente savanoriškai dalyvavo 17 Klaipėdos miesto ikimokyklinių įstaigų pedagogų ir 278 penkerių–šešerių metų vaikų šeimos. Vaikai du kartus per savaitę dalyvavo kūno kultūros pratybose. Per savaitę buvo užduodami trys „namų darbai“ (fiziniai pratimai, užduotys, žaidimai), kuriuos vaikai prašydavo kartu atlikti savo tėvus ar kitus šeimos narius. Į ŠFAS programos turinį buvo integruoti olimpinio ugdymo elementai. Kiekvienoje įstaigoje kvazieksperimento metu vyko šeimos fizinio aktyvumo (FA) skatinimo renginiai, jo pabaigoje – bendra visų dalyvavusių šeimų sveikatingumo šventė ir Klaipėdos miesto 5–6 metų vaikų šeimų olimpiada. Tyrimo rezultatai rodo, kad prieš ŠFAS kvazieksperimentą beveik pusė tėvų dirbo protinį darbą, sistemingai sportavo tik dešimtadalis. Didžioji dauguma vaikų buvo fiziškai aktyvūs, trečdalis lankė sporto arba šokių būrelius ir dažnai prašydavo šeimos narių kartu sportuoti. ŠFAS kvazieksperimento metu dauguma vaikų mėgo kūno kultūros pratybas ir noriai pasakodavo savo šeimos nariams apie jų turinį. Motina arba tėvas kartu su vaiku dažniausiai sportuodavo nesistemingai, tačiau gana dažnai (1–3 kartus per savaitę). Pagrindinė tėvų nesportavimo su vaiku priežastis tiek prieš kvazieksperimentą, tiek jo metu – laiko stoka. Ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje sistemingai fiziškai ugdomiems vaikams patiko būti šeimos FA skatintojais. Jie dažnai tėvų prašydavo darželyje išmoktus žaidimus ar pratimus atlikti namie kartu su jais, gebėdavo pedagogui aiškiai atskleisti FA šeimoje situacijas, tačiau ne visada buvo pajėgūs įveikti tėvų nenorą kartu sportuoti namuose. Nors didžioji dauguma tėvų teigiamai įvertino vaikų fizinį ugdymą darželyje, daugiau kaip keturi penktadaliai nepadėjo pedagogams organizuoti sveikatingumo ir sporto renginių. Įgyvendinant ŠFAS kvazieksperimentą pedagogai ir vaikiai gebėjo bendradarbiauti aktyviau negu tėvai. Pedagogų anketinės apklausos rezultatai rodo, kad olimpinio ugdymo elementai gali būti tinkamai integruoti į priešmokyklinio amžiaus vaikų FA ugdymo programas. Svarbūs ikimokyklinėje įstaigoje olimpinį ugdymą skatinantys veiksniai yra pedagogų domėjimasis olimpiniu ugdymu, bendradarbiavimo įgūdžių ir savanoriškos pedagoginės veiklos plėtojimas įstaigoje ir tarpinstituciniu lygmeniu, organizacinės patirties didėjimas, bendros veiklos prasmingumo suvokimas ir patiriamas pasitenkinimas organizuota veikla. Silpnoji ugdymo grandis – nepakankamas tėvų aktyvumas ir bendradarbiavimas, kūno kultūros pedagogų abejonės dėl kitų ikimokyklinės įstaigos pedagogų noro bendradarbiauti, nežinomos ir papildomos veiklos baimė.

The paper presents young people’s attitudes towards their readiness for parenthood and motherhood. The respondents’ answers were obtained via employing the method of focus groups. The survey used 2 focus groups before the course on positive parenthood was delivered to the target groups and 2 survey groups after the delivery of the course. The author of the article discusses the concepts of motherhood and parenthood. Further to it, the results of the survey on the young people’s readiness for parenthood and motherhood are presented. The two target groups become to be the students of Lithuanian University of Educational Sciences who have chosen the subject on “Positive Parenthood” as an optional general subject. The data obtained revealed the effectiveness of the course on changing young people’s attitudes towards the concepts of “a good mother” and “a good father”, their expectations towards a partner and a child, their ability to analyse themselves critically in the context of family relations.

The paper analyzes how the implementation of smart society and ICT development provisions can increase children’s inclusion. The survey involved 436 respondents studying in Lithuanian general education schools (grades 5–12). This article discusses the most commonly used ICT tools, their availability and application, based on the quantitative results of the study. Research shows that students like to use ICT tools. Smart phone and PC is the most commonly used devices. The tablet options currently are not exploited. 16–18 years old respondents use ICT tools at least 2–4 hours per day. Access to ICT tools at school is average. Just half of the respondents knows who can help with ICT problems. There is no influence for inclusion if teachers do not ask to do homework related with ICT tools. Students are interested in using ICT tools features themselves. Research shows that usage of ICT tools are important in educational process. The possibility of strengthening inclusion, occurs systematically developing ICT tools usage at schools. Strong inclusion leads to the successful socialization.

The aim of the article is to reveal the expression of positive educational dialogue among educators seeking for child welfare in institution “X” of pre-school education. The object of the research is positive educational dialogue. The article consists of the introduction, scholarly literature analysis, research methodology and the analysis of research results, conclusions and recommendations, the list of literature. The current scientific article extensively explores communication of the teachers of pre-school education institutions and social pedagogues seeking to assure overall child education and the required learning environment. A positive educational dialogue of educators in a pre-school education institution helps to assure child welfare provided an appropriate communication style, directed towards the solution of a specific problem, is purposefully selected considering specific character traits of a child, trying to perceive the social network of the child, analysing the problembased situation, as well as properly identifying the problems and reasons of their occurrence. The research methods include analysis of scholarly literature and legal documents, as well as the method of interview and content analysis. The research participants are 7 teachers of institution “X” of pre-school education and one social pedagogue. The research results reveal that teachers discuss the possibilities of applying the method of positive educational dialogue with different children, analyse the possibilities of making situations game-like, as well as discuss the possibilities of the choice of topics for conversation with children. Dialogue as a method is an effective and frequent means that teachers use in creating favourable conditions for harmonious child education [...]

Every early childhood education institution allocates considerable attention to nurturance of national traditions and values of spiritual culture and organises traditional events, festivals, projects and other events every year. Calendar and national festivals are also celebrated. The goal of the research was to reveal and analyse the experiences of children, teachers and other adults that they go or went through during the festivals organised in early childhood education institutions.The research methods:scholarly literature analysis, its systemisation and generalisation; narrative research employing a semi-structured interview with adults and teachers and an interview with children; narrative qualitative data analysis.The narrative research included 10 participants: 4 teachers, 3 early age children and 3 adults, who attended early childhood education institutions in their childhood.The research data show that similar aspects are found in the narrations of all participants, which can be grouped into five main themes of narrations: emotions, impressions, teacher support, cultural experience and parents’ participation. The analysis of experiences obtained by the participants in the research allows stating that festivals in early childhood education institutions are usually only performances for parents. This causes both positive and negative emotions of research participants. The participants in the research remember not only the experienced emotions but also the first impressions, which are evoked by a certain surprise, new experience or an exceptional occurrence. The article also discusses the parents’ role in the kindergarten festivals, teacher’s activities and analyses cultural experience, which is acquired by early age children during such festivals.

Straipsnyje atskleidžiami paradigmų kaitai jautrūs požiūrio į vaiko mokymąsi aspektai, tokie kaip mokymosi rezultato sampratų kaita, asmeninės faktų interpretacijos ir prasmių steigties procesai, asmeninės patirties ir mokymosi proceso nuolatinės refleksijos poveikis mokymuisi. Išryškinamos švietimo reformos ir ikimokyklinio ugdymo pertvarkos idėjos, formuojančios pedagogų požiūrį į vaiko mokymąsi. Keliamas tikslas — išsiaiškinti iki švietimo reformos ir skirtingais švietimo reformos laikotarpiais studijavusių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų požiūrį į vaiko mokymąsi. Pateikiami tyrimo rezultatai, atskleidžiantys požiūrio į mokymąsi aspektus, atitinkančius švietimo reformos nubrėžtas kryptis ir nuo jų nutolusius.