Straipsnyje analizuojami socialinių pedagogų savanorių tinkamumo socialinei pedagoginei veiklai kriterijai. Atskaitos tašku pasirinkta jų motyvacija, pateikta jų lyginamoji analizė. Daroma prielaida, jog siekiant socialinių pedagogų profesinės sėkmės, būtina kurti jų atrankos metodiką. Formuojant specialistų atrankos modelį, remiamasi savanorių atrankos metodikos principais, sujungiant profesinį ir iki profesinį socialinių pedagogų rengimą.

Tyrimas buvo vykdomas dviem etapais. Pirmame tyrimo etape anketinėje apklausoje dalyvavo 22 Lietuvos didžiųjų miestų vidutinių nuotolių jaunuosius bėgikus treniruojantys pedagogai. Didesnė tyrime dalyvavusių respondentų dalis (61,1 %) buvo vyrai. Beveik pusės (44,4 %) tiriamųjų amžius buvo nuo 51 iki 60 metų, penktadalio (22,2 %) – nuo 20 iki 30 metų. Trečdalio tiriamųjų (33,2 %) darbo stažas buvo 21–30 metų. Visi apklaustieji turėjo aukštąjį išsilavinimą, kurį didžioji dalis (88,8 %) įgijo Lietuvos universitetuose. Antrajame tyrimo etape dalyvavo 25 (76 % mergaičių) 11–13 metų vaikai, lankantys lengvosios atletikos treniruotes, kuriose daugiau dėmesio skiriama vidutinių nuotolių bėgimui. Mergaičių amžiaus vidurkis – 12,3 ± 0,9 metų, berniukų – 11,7 ± 0,8 metų. Buvo atliekami jaunųjų bėgikų fizinio išsivystymo (ūgis, svoris, gyvybinė plaučių talpa, krūtinės ląstos apimtis) matavimo bei fizinio pajėgumo (60 metrų bėgimas iš aukšto starto, šuolis į tolį iš vietos, 300 metrų bėgimas) testavimo tyrimai.

Buvo atlikta duomenų aprašomoji statistika: apskaičiuoti vidurkiai (X), standartiniai nuokrypiai (Sx), procentiniai dažniai. Siekiant palyginti tiriamųjų fizinio išsivystymo ir fizinio pajėgumo rodiklius su modelinėse charakteristikose pateiktais rodikliais taikytas Vieno pavyzdžio (angl. One Sample) T testas, ryšiui tarp dviejų kintamųjų nustatyti – koreliacijos koeficientas r. Rezultatų skirtumai buvo vertinami kaip statistiškai reikšmingi, kai p ≤ 0,05. Statistinė tyrimo duomenų analizė buvo atlikta naudojantis SPSS (angl. Statistical Package for Social Sciences, 22.0 versija) programa.

Pusė (50 %) tyrime dalyvavusių Lietuvos jaunųjų vidutinių nuotolių bėgikų trenerių nurodė, kad jie ieško gabių šiai rungčiai vaikų ir vykdo atranką, kita pusė (50 %) respondentų pažymėjo, kad į organizuojamas treniruotes kviečia visus vaikus ir atrankos nevykdo. Jaunųjų bėgikų rengimas vyksta planingai. Pradiniame daugiamečio rengimo etape treneriai atlieka įvairius testus / tyrimus. Vidutiniškai kas tris mėnesius visi treneriai vykdo jaunųjų bėgikų fizinio pajėgumo testavimą.

Tiriant jaunųjų vidutinių nuotolių bėgikų fizinį išsivystymą bei fizinį pajėgumą nustatyta, kad mergaičių ūgio ir svorio rodikliai buvo reikšmingai (p < 0,05) didesni, o abiejų lyčių krūtinės ląstos apimties, 60 bei 300 m bėgimų rezultatai reikšmingai (p < 0,05) blogesni nei rekomenduojama.

Lietuvos žemdirbystės institute 2008–2010 m. lauko ir laboratoriniais metodais tirtas 31 liucernos (Medicago spp.) veislės atsparumas vėžiui. Rezultatai, gauti laboratoriniais tyrimo metodais, tarpusavyje labai koreliavo. Buvo palygintas sėklų daigumas, naudojant oksalo rūgšties vandeninį tirpalą (koncentracija 30 mM) ir daiginant jas ant Sclerotinia trifoliorum grybienos, ir nustatyta stipri koreliacija (r = 0,774*, P < 0,01). Lyginant laboratorinius atsparumo nustatymo metodus su lauko tyrimu, taip pat gautos stiprios koreliacijos. Tarp sėklų dygimo ant S. trifoliorum grybienos ir liucernų atsparumo lauke nustatyta r = 0,842*, o tarp sėklų dygimo naudojant 30 mM koncentracijos oksalo rūgštį ir liucernos atsparumo lauke – r = 0,906*. Patvirtinta galimybė atrinkti atsparią liucernos medžiagą per trumpą laiką, naudojant itin paprastas priemones, kurios pagreitina liucernų atsparumo selekciją.