Straipsnyje, remiantis konkrečiais tyrimo duomenimis, atskleidžiami šiuolaikinių Lietuvos ugdymo įstaigų ekologinės būklės ypatumai. Ekologinę mokyklų būklę vertina jose dirbantys pedagogai, geriausiai išmanantys šias problemas ir kasdien su jomis susiduriantys. Straipsnyje nurodomos trys pagrindinės problemos, turinčios įtakos mokymui ir mokymuisi: mokyklų geografinė padėtis, mokyklos, kaip būsto, ekologinės problemos ir mokyklų aplinka.

Transporto keliamas triukšmas yra vienas iš dažniausių visuomenės nepasitenkinimą keliančių aplinkos veiksnių. Nuolat augant krovininio transporto bei žemės ūkio technikos skaičiui, tenka spręsti klausimus, susijusius su aplinkos triukšmo lygio mažinimu. Europos komisijos duomenimis, kasdien beveik 70 mln. europiečių miestuose girdi leistiną 55 decibelus viršijantį eismo keliamą triukšmą. Dėl šių priežasčių vyriausybė griežtai reglamentuoja ir kontroliuoja triukšmo lygį visuomenėje, siekiant gerinti visuomenės sveikatą bei gyvenimo kokybę. Sunkiasvoriai automobiliai bei žemės ūkio technika sukelia žymiai didesnį triukšmą nei lengvieji automobiliai. Tyrimo tikslas – nustatyti sunkiasvorių automobilių sukeliamą aplinkos triukšmo lygį pervežant krovinius derliaus nuėmimo metu. Aplinkos triukšmui vertinti taikytos standartizuotos metodikos. Gauti rezultatai parodė, kad didžiausios triukšmo vertės (80-90 dBA) dominavo žemuose dažniuose (25–200 Hz). Vilkikų su pakrautomis grūdais puspriekabėmis sukuriamo triukšmo lygiai buvo 1–1,5 dBA didesni nei nepakrautų. Vilkikui su puspriekabe važiuojant 50 km/h greičiu triukšmo lygis vidutiniškai sumažėjo 1,2 dBA lyginant kai vilkikas važiavo 30 km/h greičiu. Mažinant aplinkos triukšmo lygį labai svarbu tinkamai parinkti sunkiasvorių automobilių judėjimo režimą.

There are three different important environmental spheres for education: 1) natural environment which may be realized as aesthetical; 2) the environment created by people which takes in everything what was built and arranged by people; 3) human environment which involves social and cultural life style...

Straipsnyje, remiantis interdisciplininės komparatyvistikos metodu / teorija, siekiama analizuoti ir interpretuoti iki šiol tarpusavyje nelygintų šiuolaikinių populiariosios kultūros lietuvių ir britų moterų romanų –Dalios Jazukevičiūtės Dviejų mėnulių baras (2008) ir Charlotte‘ės Mendelson Beveik anglė (2013) – pagrindinių veikėjų konstruojamos tapatybės raišką migracinėje aplinkoje ir jos įtaką jų savivokai. Taip pat šiuo tyrimu norima atskleisti herojų bevietiškumo būsenos priežastis ir pasekmes, objektyvizuotos (arba institucionalizuotos) tikrovės pažeidimus, kurie determinuoja jų kasdienį elgesį ir koreguoja gyvenimo prasmę. Kad būtų pasiektas užsibrėžtas tikslas, straipsnio pradžioje pristatoma šiuolaikinio moterų romano situacija, ypatybės ir tendencijos populiariosios kultūros bei literatūros kontekste. Taip pat apžvelgiama Lietuvos ir užsienio šalių mokslinė literatūra migracijos, tapatybės ir socialinio aplinkos konstravimo temomis. Vaizduojamų tapatybės ir socialinio tikrovės konstravimo procesų tyrimui taikoma socialinio konstrukcionizmo teorija (Manuelis Castellsas, Peteris L. Bergeris ir Thomasas Luckmannas).

Globalinių ekologinių problemų atsiradimas paskatino pasaulio bendruomenės susidomėjimą aplinkos išsaugojimu bei paskatino valstybes ieškoti efektyvesnių šių problemų sprendimo būdų. Telkiant tarpvalstybines pastangas ir plėtojant įvairių lygmenų tarptautinį bendradarbiavimą, XX a. antrojoje pusėje ekologinės problemos pateko į tarptautinės politikos dimensiją. Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti prielaidas, sudariusias sąlygas formuotis tarptautiniams aplinkosaugos politikos instrumentams bei aptarti aktualiausias šiuolaikines ekologines problemas ir jų masto bei pobūdžio transformaciją, kuri paskatino tarptautinės aplinkosaugos politikos susiformavimą bei tolesnį vystymąsi. Siekiant apžvelgti tarptautinės aplinkosaugos politikos raidą ir jos rezultatus, straipsnyje ypatingas dėmesys skiriamas praktiniams aplinkosaugos politikos aspektams, susijusiems su tarptautinių ekologines problemas reguliuojančių dokumentų palyginimu pagal kriterijus, apimančius jų formą, tipą, valstybių, prisijungusių prie šių dokumentų, skaičių, nevalstybinių veikėjų galimybę dalyvauti įgyvendinant dokumentus, jų kontrolės ir stebėsenos (angl. monitoring) procedūras bei įtaką tarptautinės aplinkosaugos politikos principų kūrimui ir plėtojimui.