Straipsnyje pasitelkus filosofų, sociologų, edukologų teorines įžvalgas analizuo-jami „auginimo“ ir „globos“ reiškiniai, jų tarpusavio sąveika, pagrindžiamas jų papildomumas. Pastarųjų dešimtmečių ugdymo(si) paradigmų kaita ir naujos ugdymo tendencijos praplečia glo-bos ugdomosios funkcijos raišką, apimdamos visus vaiko raidos tarpsnius ir socialinės realybės situacijas. Autorės, pasiremdamos literatūros šaltinių ir atlikto empirinio tyrimo įžvalgomis, atskleidžia, kad ne giminės vaikų globa yra tam tikro komunikacinio santykio „globėjas – vaikas“ kūrimas(is). Šis santykis kaip socialinis fenomenas apima į vaiko ugdymą(si) orientuotų veiklų ir globėjo identiteto kūrimosi dermę. Nustatyta, kad globos ugdomoji funkcija reiškiasi esant tam tikroms ugdymo(si) sąlygoms: abipusiu vaiko ir jo globėjo dialogu; pasiruošimo, susipažinimo, krizės ir adaptacijos etapais; globėjo išsiugdytais gebėjimais ir vertybėmis.