Ar mokymas yra tik vietinės reikšmės kalusimas? Integruotame dalyko ir užsienio kalbos mokyme galime rasti absoliučiai vietinės reikšmės pasiekimų platesniame europiniame judėjime. Straipsnio tikslas – parodyti sąveiką tarp Europos kalbų mokymo politikos, susijusios su dalyko ir klabos mokymu, ir šios politikos įgyvendinimo įvairiose Europos šalyse, tame tarpe ir Austrijoje. Šiuo metu yra svarbu pereiti nuo strateginio lygmens prie konkrečių procesų, jų poveikio, praktinės veiklos analizės, taip pat mokyklos lygmens inovacijų, mokytojų parengimo darbui šioje srityje ir gautų rezultatų analizės. Kai kurie parinkti pavyzdžiai yra orientuoti į veiklą klasėje. Todėl pirmoje straipsnio dalyje didesnis dėmesys skiriamas bendriesiems dalykams, o antroje dalyje koncentruojamasi ties metodologijų, susijusių su pilietiškumo temomis, o ypač ilgalaikiu jo ugdymu, galimybėmis. Autorė aprašo, akip sąveikaujantys kalbos mokymo įgūdžiai gali funkcionuoti dalyko ir kalbos integruotame mokyme, o taip pat atkreipia dėmesį į leksikos ir struktūros vaidmenį šiame procese.

With a growing amount of artworks that reach the audience every day, reviews become a useful instrument in making a choice of what deserves our attention. The review is considered to be a type of discourse that, first and foremost, includes description, information and evaluation of the item under discussion. It is expected to present the reviewed work, to analyze and evaluate it following such criteria as the structure, authenticity, originality, artistic advantages and disadvantages. Different cultures have different traditions of writing reviews, and this paper looks at how English and Lithuanian art reviewers construct their texts, what elements are used in the structure of reviews in these two languages. The corpus of the research data contains art reviews on films and theatre performances of the early 1970s. Qualitative analysis is the key method in this work.