The importance of Olympic Education had grown consistently since the concept was first mentioned in International Olympic Academy’s session in 1970s. What is more, the establishment and development of National Olympic Academies is still growing worldwide. Lithuanian National Olympic Academy as one of the leaders among the 143 National Olympic Academies, in twenty years of existence has reached a lot of goals, yet more are to be reached in the future. The aim of the work was to analyze the system of Olympic Education in Lithuania by presenting its background, current situation and potential development. Lithuania can be characterized as an active member of the Olympic Movement. Since the establishment of the National Olympic Committee in 1924 and re-establishment in 1988, Lithuanian athletes have proudly represented the country in International sport events, NOC has been working to ensure best conditions for athletes, also cooperated with NOA towards organization of conferences, seminars and lectures in order to ensure the overall development and spread of Olympism and Olympic Movement in the country. Olympic Education program for formal education institutions was created in the year 2000 and is one of the successful projects that are being implemented in Lithuania. 82 schools are voluntarily participating in Children and Youth Olympic Education project. The existence of the project was extended until 2015 by the organizing institutions. Formal education institutions actively involve themselves into Olympic Education and care to spread Olympic ideals to the pupils. In the future number of schools involved should grow up to 200 and sport schools, summer training camps could become a part of the project. As a part of project management theory internal evaluation is implemented by schools, external evaluation should be established for further improvements.

Straipsnyje pateikiama 2011 m. Meino universitete (JAV) parengta autorės daktaro disertacijos santrauka, kurioje istoriniu kritiniu aspektu nagrinėjamas olimpinio ugdymo programų įgyvendinimas mokyklose ir pateikiama šių programų analizė. Minėtas programas rengė šalys, kuriose vyko olimpinės žaidynės, nacionalinės olimpinės akademijos, tarptautinės institucijos, taip pat buvo įgyvendinama Tarptautinio Pjero de Kuberteno komiteto (International Pierre de Coubertin Committee, CIPC) ilgalaikė tarptautiniam Kuberteno mokyklų tinklui parengta programa. [...]

Olimpinė etika grąžina mus prie Antikos graikų, olimpinių žaidynių pradininkų, idealų. Būtų neteisinga suvokti šią etiką vien kaip griežtas taisykles, išdėstytas oficialiame žaidynių Etikos kodekse. Olimpinė etika – tai ištisas idealus asmeninių, socialinių ir estetinių vertybių spektras. Tą puikiai išreiškia kalokagatija, įkūnijanti gerą ir gražų žmogų (gr. kalokagathia < kalos kai agathos – gražus ir geras). Siekiant sužinoti, ar kalokagatija gali būti laikoma šių dienų olimpine vertybe, reikia suprasti jos asmeninius, socialinius ir estetinius bruožus, ieškoti sąsajų tarp šių bruožų ir olimpinio sporto bei nustatyti pagrindines problemas. Kalokagatiją galima būtų apibūdinti kaip „savaiminę vertybę”, teikiančią vidinį pasitenkinimą ir apimančią nuostabius dalykus dėl jų pačių. Šia prasme ji yra artima olimpiniams idealams ir olimpizmo principams, kurie pabrėžia „džiaugsmą dėl įdėtų pastangų“. Ši „savaiminė vertybė“ pastebima ir mūsų dienomis: simboliniai prizai už pergales, Tarptautinio olimpinio komiteto pastangos įvairiais būdais išguiti žaidynių komercializaciją, savanorystės skatinimas. Deja, dažnai nugali pergalės siekis bet kokia kaina, o tikroji olimpinių idealų reikšmė lieka pamiršta. Instrumentalizmo draudimas taisyklėmis tik dar labiau aštrina šią problemą, todėl būtina ugdyti vidinį žmogaus gėrį skatinančias moralines nuostatas. Socialinės atsakomybės idėja taip pat turėtų būti laikoma olimpinio idealo dalimi, nes „gražaus ir gero” (kalos k’agathos) pranašumai turėtų būti panaudoti bendruomenės naudai. Tarp visų olimpinių vertybių dominuojanti išlieka kilnaus elgesio (Fair Play) idėja. Dvasinė estetika įgalina sportininką suvokti grožį per teisingus veiksmus ir juos atlikti; dėl to moralaus asmens elgesys labiau panašesnis į aktoriaus nei į teisėjo. Tačiau vis dar pastebima neteisingo ir negarbingo elgesio apraiškų prieš ir po žaidynių bei jų metu. Antikos olimpinio tobulumo reikėtų iš naujo siekti pasitelkiant poetinį, meninį jausmą, atsisakant šalių varžymosi dėl didesnio medalių skaičiaus. Olimpinės garbės vertė priklauso nuo jos grožio, o olimpinės garbės grožis – nuo etikos, moraliai gražių veiksmų. Olimpinė etika skirta labiau siekti moralinio grožio nei laikytis taisyklių ar kodeksų.