Nors šiuo metu nėra visuotinai priimto dirbtinio intelekto apibrėžimo, paprastai jį galima suskirstyti į dvi pagrindines sąvokas: pirma, kaip mechanizmą ar technologiją, skirtą imituoti žmogaus kognityvinius gebėjimus, ir, antra, kaip mokslo sritį, kurioje tiriamos technologijos ir mechanizmai, atkartojantys žmogaus kognityvines funkcijas. Per pastarąjį dešimtmetį dirbtinis intelektas neabejotinai tapo neatsiejama mūsų kasdienio gyvenimo dalimi, sparčiai vystosi ir plečiasi jo taikymo sritys įvairiuose sektoriuose. Nuo moksleivių mokyklose iki aukštos kvalifikacijos specialistų, pavyzdžiui, patyrusių praktikuojančių teisininkų, praktiškai kiekvienas žmogus yra susidūręs su dirbtiniu intelektu arba vienokia ar kitokia forma su juo sąveikavęs. Dirbtinio intelekto taikymo spektras yra platus ir įvairus: jis apima idėjų generavimą, vaizdų kūrimą, kasdienių procesų automatizavimą ir net dirbtinio intelekto pagalbą žmonėms funkcionuojant. Tačiau platus dirbtinio intelekto naudojimas taip pat kelia daugybę teisinių iššūkių, ypač tokiose srityse kaip intelektinė nuosavybė, civilinė atsakomybė, skaidrumas ir reguliavimas. Akivaizdu, kad nors tokios revoliucinės technologijos kaip dirbtinis intelektas suteikia daug privalumų, netinkamas jų valdymas ar netinkamas reguliavimas gali turėti didelių pasekmių, ypač atsižvelgiant į galimą superintelekto, pranoksiančio žmogaus gebėjimus, atsiradimą ateityje. Šio straipsnio tikslas – išnagrinėti pagrindinius teisinius klausimus, susijusius su generatyviniu dirbtiniu intelektu. Konkrečiai jame nagrinėjami trys pagrindiniai klausimai: 1) ar generatyviniam dirbtiniam intelektui taikomi pakankami skaidrumo reikalavimai; 2) ar generatyvinio dirbtinio intelekto mokymas naudojant autorių teisėmis saugomą medžiagą pažeidžia autorių teisių įstatymus; ir 3) ar dirbtinio intelekto generuojami vaizdai ar tekstai (atsakymai į užklausas) gali būti saugomi autorių teisių. Straipsnį sudaro dvi pagrindinės dalys. Pirmoje dalyje aptariami minėti iššūkiai, susiję su skaidrumu, generatyvinio dirbtinio intelekto mokymu ir teisinėmis dirbtinio intelekto sukurto turinio pasekmėmis. Kadangi sprendžiant dirbtinio intelekto keliamas problemas ir valdant riziką svarbų vaidmenį atlieka visos trys pagrindinės valstybės institucijos: įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžia, antroje dalyje daugiausia dėmesio skiriama įvairių jurisdikcijų, įskaitant Europos Sąjungą, Jungtines Amerikos Valstijas, Kinijos Liaudies Respubliką ir Indiją, teisinės bazės, oficialių valstybinių institucijų pozicijų ir teismų praktikos palyginimui.

1991 m. atgavęs nepriklausomybę, Sakartvelas ėmėsi įvairių reformų iniciatyvų, kuriomis buvo siekiama įveikti socialistinį palikimą. Ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją ir vis geriau suvokiant neigiamą esamos sistemos, kuri daugiausia priklausė nuo institucinės globos, poveikį, pirmenybė buvo teikiama reformoms vaikų apsaugos srityje. Kadangi daugumoje regiono šalių vienas iš pagrindinių funkcinės vaikų priežiūros sistemos komponentų – socialinio darbo profesija neegzistavo, socialinio darbo profesijos įvedimas tapo žingsniu į šios ir daugelio kitų reformų, reikalaujančių socialinio darbo intervencijų, sėkmę. Pirmieji socialinio darbo įvedimo žingsniai šalyje buvo pradėti devintojo dešimtmečio pabaigoje, kai UNICEF ir „EveryChild“ įdarbino ir apmokė 18 asmenų, atstovaujančių skirtingoms profesijoms. Laipsnio nesuteikiantis kursas buvo skirtas šių darbuotojų žinioms ir įgūdžiams ugdyti, kad būtų palaikomas deinstitucionalizavimo procesas Socialinio darbo plėtrą profesiniu lygmeniu rėmė Atviros visuomenės fondas (OSF), kuris nuo 2000 m. įvedė socialinio darbo stipendiją kelioms šalims, įskaitant Sakartvelą. Aistringai plėtodama šiuolaikines socialines paslaugas ir pristatydama socialinio darbo profesiją, pagrindinė atsidavusių Sakartvelo absolventų grupė vadovavo ir palaikė daugumą vėlesnių pokyčių socialinės apsaugos srityje šalyje. Sakartvelo socialinių darbuotojų asociacijos (GASW) įkūrimas 2004 m. buvo vienas pagrindinių žingsnių didinant informuotumą ir žinomumą apie socialinį darbą šalyje. Intensyvūs pokyčiai socialinių paslaugų srityje paskatino pirmąsias socialinio darbo studijas. 2006 m. Ivane Javakhishvili Tbilisio valstybiniame universitete (TSU) buvo sukurta magistrantūros programa. Tais pačiais metais sėkminga TSU, GASW, Sheffield Hallam (JK) ir Liublianos universitetų (Slovėnija) dvynių bendradarbiavimo projektų programa lėmė socialinio darbo studijų sukūrimą visais lygmenimis – sertifikatą, bakalauro ir magistrantūros studijas. Pirmiau minėtų iniciatyvų sėkmė ir tvarumas padėjo pagrindą stiprinti profesinę bendruomenę, po to sekė kiti svarbūs pokyčiai šioje srityje. 2018 m. Seimas priėmė socialinio darbo įstatymą, reglamentuojantį tiesioginę socialinio darbo praktiką. Įstatymas įteisino keturias pagrindines profesijos sritis: vaiko gerovės, teisėtvarkos, sveikatos ir švietimo socialinį darbuotoją, taip apsaugodamas socialinio darbuotojo vaidmenį šiose srityse. Taip pat akcentuojamas socialinio darbuotojo vaidmuo savivaldybių lygmeniu, teisiškai išplečiant socialinio darbo atsakomybę už centrinio lygmens statutinių paslaugų ribų, kurių pagalbos teikimo funkcijos yra ribotos. Paralelinis socialinio darbo raidos procesas nevyriausybiniame sekto riuje, aiškiai atskleidžiantis aktyvaus visuomeninio lygmens darbo naudą, turėjo įtakos socialinio darbo prevencinių funkcijų teisiniam pripažinimui. Naujai išvystytai socialinio darbo profesijai buvo sunku rasti tvirtą vie tą tarp gerai pripažintų profesijų, turinčių ilgą istoriją, ypač teisingumo, medicinos ir pedagogikos srityse. Tačiau teigiama profesinio tobulėjimo ir pripažinimo patirtis įgyvendinant teisingumo reformą, kuri buvo vykdoma po pirminių pasiekimų vaiko gerovės srityje, dar labiau parodė šios profesijos ir jai atstovaujančiųjų gebėjimus. Tikimasi, kad naujai priimtas socialinio darbo įstatymas lems socialinio darbo sėkmę sudėtingoje institucinėje ir socialinėje sveikatos priežiūros ir švietimo sistemų aplinkoje. .

Andrius Volanas was a sixteenth-century Lithuanian Calvinist leader. He was known not only for his political activities, but also gained notoriety as the author of De libertate politica sive civili (1572), in which he studies the main social and political problems of Lithuania. In this book we can find political and social ideas that were modern not only for Lithuania of that time, but also for Europe, where different protestant theologians were trying to define the new social and political frames of social and political life, and in so doing were trying to find the keys to political modernization. They sought inspiration not only among their contemporaries, but also in ancient Hellenistic philosophy. The Roman philosopher Cicero was one of their most popular sources of inspiration. Andrius Volanas and others had used Cicero’s ideas to look for new vectors in political and social life.

This paper discusses the tensions between moral obligations, ethical rules and legal requirements contained within the American Bar Association Model Rules of Professional Conducts by reviewing the history and evolution of the Model Rules and the conflicting societal purposes served by the Rules regarding client protection, attorney regulation, jurisprudential philosophy and social justice. Equally important is a discussion of the parallel development of attorney discipline.

Norėdami fotografuoti metalurgiją, plieno liejyklos darbininkus ar apleistų plieno gamyklų būklę, fotografai privalo gauti leidimą, išduodamą valstybinių įstaigų, valstybės tarnautojų, įmonių arba profesinių sąjungų. Tačiau jei toks leidimas neišduodamas, fotografas neturi jokio kito pasirinkimo, kaip tik patekti į jį dominančias vietas, pažeidžiant taisykles. Šis straipsnis remiasi interviu ir dokumentiniais šaltiniais, tiriama, kaip fotografai Europoje, Azijoje ir Jungtinėse Valstijose susidoroja su šia problema, kad galėtų užfiksuoti vaizdus ir atskleisi plieno ir plieno pramonės poveikį visuomenei, industrializacijos ir deindustrializacijos procesus ar žmonių, dirbančių šiuose fabrikuose, darbo sąlygas. Straipsnyje pateikiama šių žmonių patirtis kintant fotografijos technologijoms, aptariami teisiniai ir etiniai aspektai, galintys turėti įtakos fotografų pasirinkimui norint patekti į metalurgijos gamyklas. Padarytos nuotraukos pateikia plačiajai visuomenei įžvalgas apie sudėtingą plieno gamybos pasaulį ir jame dirbančius žmones, padeda geriau suvokti gamybos procesą medžiagos, kuri taip dažnai naudojama ir žinoma kiekvienam.

This article reconsiders the concept of sovereignty by employing the theories of Benedict Spinoza, Jacques Lacan, and Carl Schmitt. Since the concept itself has become increasingly debatable in today’s world, the endeavour is to produce a new interpretation which combines stability with perpetual change. The article first considers a Spinozist- Lacanian interpretation of human nature, seen as relational and desire-driven, centred around an absence that operates as a driving force of human action. However, this drive is individual, not communal, hence political association is needed which, in turn, necessitates some equality in substance. Here the nature of sovereignty as the ability and duty to determine the essence of that sameness kicks in. Sovereign decision functions as if there was a primordial criterion but, in doing so, masks both the lack at the heart of existence and the equally groundless nature of competing options. As such, it is permanently open for contestation.