The paper analyzes the relationship between impressionism and symbolism in a poem “Autumn Song” by Oscar Milosz from his first collection of poems Decadent Verses. The poem is compared with Paul Verlaine’s “Autumn Song.” The choice of these two poems is determined by the same title and similar motives, which allow to treat Verlaine’s “Autumn Song” as a text-source of Milosz’s poem. The article discusses problems translating both poems into Lithuanian and assesses their quality. By doing it, it also establishes the correlation between analogies, objectivity and subjectivity, and inner and outer impression of the two poetic texts. The similarities point to undeniable importance of the early Impressionist aesthetics in Milosz’s poetry – a tendency, intrinsic to impressionist art to capture fugitive impressions and to look for colorful sounds and rhythms which are characteristic to the Impressionism in music. The observed differences, such as Milosz’s attempt to penetrate into memory, witnessing the priority of internal reality and the need to delve into the depths of human existence, suggest that explorations, intrinsic to symbolist, notably Stéphane Mallarmé poetry, were important in the evolution of Milosz’s works.

Siekiant nusakyti Oskaro Milašiaus ankstyvosios lyrikos tendencijas, svarbias tolesnei jo poetinei evoliucijai, straipsnyje aptariamas impresionizmo ir simbolizmo santykis eilėraštyje „Rudens daina“ iš pirmojo rinkinio Dekadentiniai eilėraščiai (Le Poème des Décadences, 1899). Šis eilėraštis lyginamas su Paulio Verlaine’o „Rudens daina“. Atranką lėmė identiški kūrinių pavadinimai, panašūs motyvai, išryškinta klausos pagava, formuojanti panašias dvasines būsenas. Tai skatina sąlygiškai traktuoti Verlaine’o „Rudens dainą“ kaip Milašiaus eilėraščio tekstą-šaltinį. Aptarus abiejų eilėraščių vertimų į lietuvių kalbą problemas, įvertinus lietuviškų eilių kokybę, nustatytos dviejų poetinių tekstų analogijos, objektyvumo ir subjektyvumo, išorinio ir vidinio įspūdžio koreliacija kūriniuose. Panašumai išryškina neabejotiną impresionistinės estetikos reikšmę ankstyvojoje Milašiaus poezijoje: artimą impresionistinei dailei tendenciją fiksuoti bėglius įspūdžius ir muzikiniam impresionizmui būdingą tendenciją ieškoti spalvingų garsų bei ritmų. Pastebėti skirtumai – pabrėžtinė Milašiaus pastanga skverbtis į atmintį, liudijanti vidinės tikrovės prioritetą ir poreikį gilintis į žmogiškos egzistencijos gelmes, leidžia daryti prielaidą, kad tolesnei Milašiaus kūrybos evoliucijai artimesni ieškojimai, būdingi simbolistinei, ypač Stephano Mallarmé, poezijai.

Analizuojant istorijos proceso ir socialinės struktūros teorinės rekonstrukcijos metodologinės problemas naudinga aptarti šių teorijų metodologines projekcijas į numanomus ugdymo principus ir standartus. Šiame darbe remiantis Miltono Friedma-no, Karlo Raimundo Poperio, Frydricho Augusto von Hayeko, Hannah Arendt darbais analizuojami istorijos proceso rekonstrukcijos objektyvumo, procesualumo, istoriškumo, sistemingumo, determinizmo ir teleologijos principai ir juos lydintys teoriniai paradoksai, mitai ir standartai. Socialinių struktūrų teorinių interpretacijų (konstrukcijų ir rekonstrukcijų) vienpusiškumas ir ideologinis angažuotumas išryškinamas juos atitinkančių metodologinių ugdymo principų ir standartų analize.

Ugdymo(si) ir mokymo(si) procesai yra neatskiriamai integruoti į bet kurią socialinę veiklą ir šių procesų analizei yra puikiausiai pritaikomi socialinės tikrovės tyrimo principai. Ugdymo filosofijos principai ir standartai gali būti redukuojami į filosofijos teorijų pamatinius teiginius. Šiame darbe remiantis Henry Bergsono, Karlo Raimundo Popperio ir Roberto A.Nisbeto darbais bei žinojimo sociologijos atstovų Peterio L. Bergerio ir Thomas Luckmano idėjomis analizuojami bazinių filosofijos principų - objektyvumo, rekonstrukcijos, distancijos, meta-teorijos ir metodologijos konstruktų įtaka ugdymo filosofijos principų ir standartų formavimuisi ir vystymuisi.

Reikšmės ir problemos santykio analizė ugdymo filosofijoje padeda atskleisti mažiau tyrinėtus ugdymo procesų principus ir nušviesti ugdymo fenomenų specialiąsias savybes ir problemas. Lyginant reikšmės ir prasmės sampratas ugdymo filosofijoje ir psichologijoje, remiamasi Leontjevo darbais ir analizuojama bazinių filosofijos principų: objektyvumo, rekonstrukcijos, distancijos, meta-teorijos ir metodologijos konstruktų įtaka ugdymo filosofijos principų ir standartų formavimuisi ir vystymuisi.

Straipsnyje nagrinėjama, kaip kalba formuoja jėzuito, filosofo Pierre Teilhard de Chardin evoliucijos teorijos pamatus. Aptariama knygoje „Žmogaus fenomenas“ pristatyta teorija bei svarbiausios jos sąvokos. Išryškinami sunkumai, su kuriais susiduria autorius, siekdamas įtikinamai aprašyti pasaulio vystymosi idėją. Parodoma, kad pati kalba „priešinasi“ tam, ką nori pasakyti Teilhard de Chardin ir primeta savo metafiziką.