Straipsnyje iš ontologinės perspektyvos analizuojama, ar įstatymų leidėjas gali sutapatinti sugyventinių institutą su santuokos institutu.

Straipsnyje nagrinėjamas valstybės ir Bažnyčios požiūris į santuokos institutą, aptariama santuokos bei šeimos samprata ir jos istorinė raida. Gvildenami pagrindiniai santuokos sudarymo aspektai, akcentuojant.esminius valstybės ir Bažnyčios bendradarbiavimo šioje srityje momentus bei principus.

Šiuo straipsniu siekiama atpažinti tai, kas būdinga šiandienei santuokai ir ją ištikusiai krizei. Žvelgiant iš istorinės žmonijos perspektyvos, šeima visuomet buvo „krizės ir išbandymų sūkuryje“. Šiuo straipsniu bandoma apžvelgti būdingiausias modernios šeimos bei santuokos krizės priežastis ir požymius ir juos apmastyti remiantis dabartinės teologijos įžvalgomis.

Bažnytinė santuoka Lietuvoje turi gilias istorines šaknis. Atkūrus nepriklausomybę, ji buvo pripažinta ir Konstitucijoje. Naujojo Civilinio kodekso III knygoje „Šeimos teisė“ yra reglamentuojamos bažnytinės santuokos sudarymo sąlygos, įtraukimo į oficialią valstybiną apskaitą tvarka, teisinės pasekmės bei kiti svarbūs klausimai. Tačiau net ir įsigaliojęs Civilinis kodeksas anaiptol ne visada vienareikšmiškai atsako į visus klausimus, susijusius su bažnytinės santuokos institucija. Kadangi Lietuvoje vis dar egzistuoja dviguba santuokos registracija, straipsnyje siekiama parodyti, kad tokia praktika kelia dualistinio santuokos sudarymo ir veikimo įspūdį. Straipsnyje klausiama, ar visais atvejais teismai turėtų vienodai vertinti ir iš bažnytinės, ir iš civilinės santuokos kylančius teisinius santykius. Vadovaujantis šia pozicija, straipsnyje keliamas bylų dėl bažnytinės santuokos nutraukimo bei jos pripažinimo negaliojančia jurisdikcijos klausimas

Darbe trumpai supažindinama su Prienų parapijos archyvinėmis knygomis, aptariamas jų turinys Prienų parapijoje 20 išsaugotų archyvinių knygų yra vertingi dokumentai, kurie liudija ne vien apie Prienų parapijos praeitį. Tai dokumentai, pasakojantys apie Suvalkijos šiaurės rytų kraštą nuo XVII amžiaus antrosios pusės iki XX amžiaus pradžios.

Author presents conception of marriage in Catholic Canon Law, forms of wedding. Object of article is to acquaint with Canon Law references how to form marriage, who can bless the marriage and what are particular cases. Information Could be helpful for experts of Church law, for bishops, priests and laymen.

Canon Law obligates priests to registrate people baptized, married and died in the parish. There are old archives only in some churches in Lithuania. After Second World War archives of churches were transfered to State archives. Archives of churches accumulated a lot of valuable information about people, districts, villages etc. Author for the first time describes in his article archives of parish Paparčiai, specific books, presents specific information about people lived in this parish in 17.- 20. centuries. Author try to turn people’s attention to archives of churches in Lithuania.

Didikų Pacų giminės atstovai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVII a. viduryje ir antrojoje pusėje (šalia Radvilų, Sapiegų ir Oginskių) buvo bene įtakingiausi ir turtingiausi asmenys valstybėje. Dėl to istoriografijoje iki šiol daugiau tirta XVII a. gyvenusių Pacų personalinė, genealoginė, mecenatinės, kultūrinės ir politinės veiklos istorija. Ligi šiol nėra išsamiau tirtos Pacų iškilimo priežastys, kurių vertėtų ieškoti dar XVI a., kai Pacai dar neturėjo svarbiausių LDK pareigybių. Viena iš Pacų iškilimo priežasčių galėtų būti giminės vedybinė politika. Dėl sėkmingos vedybinės politikos kilmingieji plėtė žemėvaldą, įsitvirtindavo valstybės politiniame ir viešajame gyvenime. Todėl šio straipsnio tyrimo objektu pasirinktos XVI a. Pacų giminės (4 kartų, 13 asmenų) santuokos. Siekiant ištirti Pacų giminės vedybinę politiką XVI a., ji buvo analizuojama nagrinėjant privačius Pacų giminės dokumentus bei genealoginių žinynų, herbynų ir kitų istoriografinių tyrimų duomenis. Vedybinė politika ryškėjo nustačius gimines, su kuriomis dažniausiai buvo sudaromos santuokos, kartu fiksuojant žemėvaldos ir turto koncentravimo procesus.

The article analyses the main reasons for formation of ethnically mixed families. The attitude of the society towards such families is discussed and the main obstacles for adaptation to the new environment are identified. On the basis of the quality research results, it can be stated that love remains the main motives for marriage between individuals from different cultures. An assumption is made that interaction between cultures of both spouses result in a new and unique culture.

Tyrime siekiama atskleisti santuokos instituto pokyčius Lietuvos visuomenėje 1918–1940 m. Straipsnyje įvertinami statistiniai-demografiniai duomenys, aptariamos diskusijos dėl civilinės metrikacijos įvedimo ir analizuojamas rengtas (tačiau nepriimtas) Santuokos įstatymo projektas.