Bažnytinė santuoka civilinių ir bažnytinių teismų praktikoje
| Author |
|---|
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2003 | 11(39) | 43 | 54 |
Bažnytinė santuoka Lietuvoje turi gilias istorines šaknis. Atkūrus nepriklausomybę, ji buvo pripažinta ir Konstitucijoje. Naujojo Civilinio kodekso III knygoje „Šeimos teisė“ yra reglamentuojamos bažnytinės santuokos sudarymo sąlygos, įtraukimo į oficialią valstybiną apskaitą tvarka, teisinės pasekmės bei kiti svarbūs klausimai. Tačiau net ir įsigaliojęs Civilinis kodeksas anaiptol ne visada vienareikšmiškai atsako į visus klausimus, susijusius su bažnytinės santuokos institucija. Kadangi Lietuvoje vis dar egzistuoja dviguba santuokos registracija, straipsnyje siekiama parodyti, kad tokia praktika kelia dualistinio santuokos sudarymo ir veikimo įspūdį. Straipsnyje klausiama, ar visais atvejais teismai turėtų vienodai vertinti ir iš bažnytinės, ir iš civilinės santuokos kylančius teisinius santykius. Vadovaujantis šia pozicija, straipsnyje keliamas bylų dėl bažnytinės santuokos nutraukimo bei jos pripažinimo negaliojančia jurisdikcijos klausimas
The church marriage in Lithuania has deep historical traditions. After re-establishment of independence it was legally recognized by the Lithuanian Constitution. The process of inclusion into state official register, legal consequences and other important questions arc regulated in the third section of the new civil code „Family Law“. Taking into consideration that the marriage is still registered in both institutions the Church and Civil Registry Institution, the purpose of this article is to develop the criteria of determination of the two types of the marriages. The question arises then, if courts should consider the legal consequences of both civil and church marriages as equal. The article aims to prove, that suits for invalidation of the church marriage and divorce arc in charge of the Church Court as well as in the civil court.