Words of Slavonic origin are both characteristic literal language phenomena (Laua, 1981) as well as phenomena of Latvian language sub-dialects. Especially frequent they are in Latgalian sub-dialects and they are only sporadically met in other places in Latvia (Laumane, 1977, 55). The aim of this article is to analyze words of Slavonic origin in one of Latvia’s South West sub-dialects – Rucava sub-dialect, their frequency in the neighboring sub-dialects of Rucava, to analyze them from the point of view of word class as well as to look at thematic groups of words of Slavonic origin. There are not observed a large number of words of Slavonic origin in Rucava’s sub dialect. It is also problematic to define their origin since many of them might have been borrowed in through Lithuanian language from the Polish or Russian languages (Lau mane, 1977, 55–56) One of the important issues connected to words of Slavonic origin is the problem of chronology. For example, part of these words used in Latgalia has ancient roots (Laumane, 1977, 50-51, 55-56). Whereas part of Slavonic words used in South West Kurland’s sub-dia lects might be of newer origin because there are no direct historical contacts with Slavonic languages or sub-dialects. Thus the question: are they direct or indirect borrowings? Sometimes it is difficult to trace from which language or even from which language group the lexemes have been borrowed: From Russian or Polish: for example irka – “decorative embroidery on the sleeves of a shirt”; kuds – “slim, thin, skinny”; slīve - ”plum” and others; From Slavonic or Germanic languages, for example, gruce – “borridge made of barley, pearl-barley”; jāmarks/jāmarka – “fair”. From the aspect of geographical distribution a few lexemes have been observed only in Rucava and neighboring sub-dialects (such as lexemes gvazdiks, jāmarks); part of lexemes are mostly spread in Latgalia, sometimes also in other places of Latvia (for ex ample, durns, kavat, kuska). In the collected material there are 74,4% nouns, 15,4% verbs, 7,7 % adjectives and 2,6% adverbs. 144 Thematically 15,4% lexemes denote actions and names of plants, 12,8% lexemes are connected to clothing, 10,3 % lexemes are connected to household life andothers. As to the territorial aspect – some lexemes so far have been observed only in Rucava and the neighboring sub-dialects (suc as lexemes gvazdiks, jāmarks, piegrazāt); some lexemes typical for Rucava most often are observed in Latgalia, sometimes in other places of Latvia (for example, durns, kavāt, kuska). Rucava’s sub- dialect words of Slavonic origin have been actively used in the late 20th century and at the beginning of the 21st century. Some of the Slavonic borrowings still have phonetical and morphological variants as well as various derivatives (for example, kuds//kuts; riedīt//izriedīt//pieriedīt), thus proving their vitality also in the future.

Ar mokymas yra tik vietinės reikšmės kalusimas? Integruotame dalyko ir užsienio kalbos mokyme galime rasti absoliučiai vietinės reikšmės pasiekimų platesniame europiniame judėjime. Straipsnio tikslas – parodyti sąveiką tarp Europos kalbų mokymo politikos, susijusios su dalyko ir klabos mokymu, ir šios politikos įgyvendinimo įvairiose Europos šalyse, tame tarpe ir Austrijoje. Šiuo metu yra svarbu pereiti nuo strateginio lygmens prie konkrečių procesų, jų poveikio, praktinės veiklos analizės, taip pat mokyklos lygmens inovacijų, mokytojų parengimo darbui šioje srityje ir gautų rezultatų analizės. Kai kurie parinkti pavyzdžiai yra orientuoti į veiklą klasėje. Todėl pirmoje straipsnio dalyje didesnis dėmesys skiriamas bendriesiems dalykams, o antroje dalyje koncentruojamasi ties metodologijų, susijusių su pilietiškumo temomis, o ypač ilgalaikiu jo ugdymu, galimybėmis. Autorė aprašo, akip sąveikaujantys kalbos mokymo įgūdžiai gali funkcionuoti dalyko ir kalbos integruotame mokyme, o taip pat atkreipia dėmesį į leksikos ir struktūros vaidmenį šiame procese.

Straipsnyje apžvelgiami šiuolaikinėje lietuvių vaikų prozoje rasti augalų vardai, kurie kuo nors (fonetika, daryba, šaknimi ar reikšme) skiriasi nuo mokslinių augalų pavadinimų. Tokių fitonimų rasta 46 autorių 76 kūriniuose. Straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama tokių pavadinimų vartosenai, taip pat atkreipiamas dėmesys į jų motyvaciją, darybą ir funkcijas tekste. Pagal vartojimo polinkius skirtinos dvi didesnės tiriamų fitonimų grupės: 1) visuotinai liaudies šnekamojoje kalboje vartojami pavadinimai (vienažodžiai genčių ir dvižodžiai rūšiniai augalų vardai); 2) tarmiški augalų vardai. Taip pat išsiskiria nemaža iš svetimų kalbų perimtų augalų vardų grupė. Liaudiški augalų pavadinimai prozos tekstuose pagyvina kūrinių stilių, suteikia jam nacionalinės specifikos bruožų, taip pat plečia vaikų žodyną, turtina kalbą ir skatina juos geriau pažinti tikrovę. Dažnai pasitelkę tokius vardus autoriai kuria personažų ir vietų pavadinimus. Nustatyta, kad daugiau liaudiškų augalų vardų rasta vyresnės kartos autorių kūryboje. Turinčių tarmę autorių leksika turtingesnė, vaizdingesnė, jų tekstuose daugiau gyvosios kalbos intonacijų. Taip pat tokių fitonimų vartosenai įtakos turi ir pasirinkta kūrinio tema.

Straipsnyje atskleidžiama, kad didžiausią svetimų kalbų įtaką patyrė prasivardžiavimų leksika. Daugiausia perimami daiktavardžiai. Lyginant tradicinius ir šiuolaikinius prasivardžiavimus, akivaizdu, jog tebėra paplitę slaviškos kilmės svetimybės. Ir tradicinių, ir šiuolaikinių prasivardžiavimų slavybėms bendra tai, jog sutampa vienas iš vyraujančių semantinių laukų – maitinimosi. Išskirtinėmis šiuolaikinių prasivardžiavimų savybėmis reikia laikyti ryškų polinkį vartoti tarptautinius žodžius ir savitą, su reklama ir prekėmis susijusį semantinį lauką. Kaimyninės slavų kalbos paveikė ir morfologiją – iki šiol mėgstama vardus iškraipyti, įterpiant slaviškos kilmės priesagą -k.

This paper presents the first Lithuanian ontology in the WordNet family that is LitWordNet. The resource that is visualized in RDF/OWL standard is very important for developing and applying language and semantic technologies. Traditional lexical databases are limited to morphological-syntactic properties of words. LitWordNet connects words into the lexical-semantic network. The creation of such a language resource for the Lithuanian language marks a further step towards a breakthrough in the research and development of Lithuanian language technology. The paper describes the creation, context, structure, enlargement, and links to related resources of LitWordNet. The paper ends with an assessment of the current stage of LitWordNet development and presents guidelines for its further development.