Straipsnyje aptariama dailės mokytojo kompetencija kaip paauglių kūrybingumo raidą lemiantis veiksnys. Taip pat nagrinėjamas mokytojų požiūris į paauglių dailės veiklą ir diferencijuotą dailės mokymą.

Straipsnyje nagrinėjamos galimybės sukurti tokią technologinio ugdymo sistemą, kuri leistą laisvai rinktis veiklos turinį, formas, metodus kiekvienam dirbti ir kurti individualiu tempu, remiantis turimais gebėjimais. Atliktas tyrimas padėjo išsiaiškinti pradinių klasių mokytojų požiūrį į technologijų dalyką pamokose naudojamų medžiagų įvairovę ir taikymo dažnumą atskleidė darbo proceso organizavimo problemas, parodė, kad mokytojų požiūris į technologinį ugdymą turi įtakos moksleivių meninio ir dvasinio ugdymo kokybei

Straipsnyje nagrinėjamas dinamiškai diferencijuoto dailės mokymo poveikis paauglių dvasingumui. Dailės kūryba bendrojo lavinimo mokykloje suprantama kaip dvasinės raiškos, kūrybinio mąstymo, vaizduotės, kūrybinių gebėjimų, estetikos poreikių ugdymo sritis, sudėtinė visapusio ugdymo dalis. Paauglystės amžiuje dingsta spontaniškas kūrybingumas, kinta mokinių mąstymas. Juos ištinka krizė, kurios padariniai lemia tolesnį paauglių santykį su menu. Turėtų būti rasta tokia ugdymo forma, kuri būtų adekvati asmens kultūros pokyčiams. Ta forma turėtų tenkinti paauglių raiškos poreikius ir dailės dalyko atitinkamą turinį. Remiantis šiais ugdymo turinio elementais turėtų keistis ir poveikio asmenybei sistema. Šitokią kuriamą sistemą atitinka dinamiškai diferencijuotas dailės mokymas, kuris garantuoja kūrybingumo raidą ir tarpasmeninius santykius bendradarbiaujant

Straipsnyje nagrinėjama busimojo specialisto profesinė branda, kuri studijų procese skatinta remiantis asmens kultūros ugdymo ir profesinio rengimo vienove. Tirta profesinės brandos ir kūrybingumo tarpusavio priklausomybė. Tyrimu atskleistos studentų kūrybingumui pasireikšti svarbios aplinkybės ir reikšmė busimojo specialisto profesinei brandai.

Greitai kintančiame pasaulyje kūry-bingumas tampa ne išskirtine savybe, o vienu svarbiausių gebėjimų, padedančių žmogui savarankiškai ir sėkmingai veikti tiek darbo rinkoje, tiek ir kasdieniame gyvenime. Todėl kūrybingumo ugdymo svarba akcentuojama visuose švietimo sistemos lygmenyse. Mokyklos lygmenyje tai tampa kiekvieno mokytojo uždaviniu, kuriam jis turi skirti vis daugiau dėmesio. Šiame straipsnyje nagrinėjamos mokinių kūrybingumo ugdymo galimybės taikant grupinį darbą pamokose. Mokytojams siūloma rengiant kvalifikacijos tobulinimo planus numatyti kūrybingumo plėtotės galimybes taikant grupinio darbo metodus.

Darbu buvo siekiama ištirti Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) studentų kūrybingumo lygį bei studentų nuomonč apie kūrybingumo reikšmę jų būsimojoje profesinėje veiloje ir prognozuoti studentų kūrybingumo ugdymo studijų procese galimybes. [...]

Straipsnyje nagrinėjama, kaip technologinis ugdymas lemia V–VI klasės mokinių kūrybingumą. Technologinis ugdymas – integrali bendrojo ugdymo dalis. Jis sudaro prielaidas mokiniams kūrybingai veikti, lanksčiai rinktis, kas yra būtina kiekvienam žmogui, neatsižvelgiant į lytį, nuolat kintančioje sociokultūrinėje aplinkoje – gebėti naudotis nesudėtingomis technologijomis kaip vartotojams. Straipsnyje mokinių kūrybingumo ugdymas nagrinėjamas sisteminiu požiūriu. Technologinis ugdymas suprantamas kaip kompleksas socialinių ir edukacinių veiksnių, lemiančių mokinių kūrybingumą.

Straipsnyje analizuojama nežymų intelekto sutrikimą turinčių mokinių neverbalinio kūrybinio originalumo raiška technologijų pamokose. Technologinį ugdymą sudaro keturios sritys: tekstilė, mityba, konstrukcinės medžiagos ir elektronika. Straipsnio autoriai organizuoja ir įgyvendina pedagoginį projektą: pasitelkę informacines technologijas ugdymo procese pagal technologinio ugdymo sritis taiko vizualinius metodus kūrybingumui skatinti. Pedagoginio projekto pradžioje ir pabaigoje atliekami diagnostiniai tyrimo pjūviai. Lyginant minėtų pjūvių duomenis gaunamas pokytis, parodantis vizualinių metodų taikymo ugdymo procese poveikį nežymų intelekto sutrikimą turinčių mokinių neverbalinio kūrybinio originalumo raiškai tech-nologijų pamokose. Informantų neverbalinis kūrybinis originalumas matuojamas pagal straipsnio autorių išsiskirtus septynis kūrybinio originalumo raiškos vertinimo kriterijus.

The aim of research is to reveal attitude of 5th –6th grade students towards creativity adaptability and assessment of possessed knowledge and created products. The sample of the research: 890 respondents. It includes an equal number of 5th and 6th grade students. The distribution of the respondents in the survey is unequal (58 percent of boys and 42 percent of girls). Research methods: literature and document analysis, questionnaire survey of 5th–6th grade students. The data was processed using Microsoft office Excel (2003) software. Conclusions. The results revealed that just slightly more than half of the respondents would like to live in the Republic of Lithuania, which shows that they do not trust in the country created by adults as well as in adults’ creative thinking. Two-fifths of the respondents would prefer a foreign country for their self-realization. The data of the survey show that the respondents think that they are more independent than creative. The 5th-6th grade students point out that they take on interesting activities or assignments very enthusiastically and willingly. The participants in the survey are proud of themselves, their own activities, classroom technology achievements. The positive attitude of school students towards the-self is particularly formed during technology lessons. According to 5th–6th grade students, artists (sculptors, painters and others), technology and art teachers are the most creative people, whereas the last creative ones include sales assistants, neighbours, doctors and businessmen. The creativity of their parents was assessed twice as high as that of other adults, friends or themselves. The respondents believe that their best friend is much more creative than themselves and other friends. This may be one of the reasons for closer friendship.