New public requirements of a modern society demand change of an educational paradigm — displacement of educational priorities on development of creative potential of a person, ability to independently fill up the knowledge and to be guide in a stream of the information of various character. It is necessary to notice that the components of the education maintenance getting paramount importance. That components are reflecting and caused by integration processes of a science in formation of modern style of scientific thinking, outlook of the person. And it is very important that first of all speech should be about formation of system thinking, complete dialectic scientific outlook of schoolchildren. And it presses for realizations of integration in education. Also notice that many researchers consider that intersubject connection and integration as closely interconnected, related concepts, differently defining relations between them. Researchers support opinion on relationship of intersubject communications and integration in education see their advantages in transformation hard-realizing intersubject connection in intrasubject. We think that the basis of integration makes the creation of certain “'Kernels of intensity”. In our understanding a kernel of intensity is such psychological condition of the pupil which is giving the chance to overcome difficulties independently in struggle of contradictions. That can become a source of movement in its self-development and self-improvement. We think that only in that case the pupil will manage to pass through all tests in the course of independent “getting the knowledge, skills”, and the intersubject communications used by the teacher in educational process become “catalyst” (accelerator), i.e. the backbone means promoting creation of qualitative specificity of integration.

Sąveika su paveldo objektais, vaizduojančiais perėjimą iš praeities į dabartį, yra istorinių miestų gyventojų kasdienio gyvenimo dalis. Tačiau nors paveldas yra kultūros vertybė, jis taip pat yra socialinių ir politinių sąlygų, susijusių su paveldo objektų atranka, apsauga ir tvarkymu, rezultatas. Po Antrojo pasaulinio karo įvairios Europos šalys sukūrė skirtingus požiūrius į savo miestų, kurie buvo smarkiai sugriauti dėl oro antskrydžių, atstatymo procesą. Kai kurie laikėsi strategijos statyti modernų miestą nuo nulio, kiti nusprendė rekonstruoti ankstesnes struktūras, gyvavusias iki miestų sugriovimo. Be to, yra pavyzdžių, kai valdžios institucijos pasirenka tai, ką norėjo prisiminti ir pastatyti. Analizuojant šias strategijas šių dienų sąlygomis, kyla klausimas, kaip šie skirtingi požiūriai paveikė šių miestų vertinimą šiuolaikiniame pasaulyje, dėl jų suvokimo autentiškumo ir vientisumo, turint omenyje tai, kad suvokimas gali skirtis atsižvelgiant į klausimus, susijusius su paveldo objektais. Daugeliu atvejų, nors ekspertai akcentuoja aplinkos apsaugą ir saugo istorinių objektų autentiškumą, plačiajai visuomenei vizualinis vientisumas ir pokyčių įtaka kasdieniam gyvenimui gali būti svarbesnė, o tai nustato autentiškumo socialinę vertę. Todėl šiuo darbu siekiama parodyti galimą etinių ir estetinių požiūrių į restauravimą ir rekonstrukciją įvairovę autentiškumo ir vientisumo požiūriu, lyginant tris skirtingų Europos vietų miestus, esančius panašioje demografijoje. Šiame tyrime atrinkti miestai – Koventris (Jungtinė Karalystė), Dresdenas (Vokietija) ir Gdanskas (Lenkija), kurie buvo nukentėję Antrojo pasaulinio karo oro antskrydžių metu ir įgyvendino skirtingus miestų atstatymo būdus po karo.

Among the different instruments of collaborative governance, participatory budgeting (PB) is of particular interest in Poland. PB includes the residents who co-decide about local public expenditure. PB proponents suggest that it has the potential to democratize budgeting but others point to the ease with which organized groups sometimes capture the process to serve their interests. The analysis shows that due to the weak axiological grounds that result from the infringements of all nodal public values, e.g. human dignity, sustainability, citizen involvement, openness, secrecy, compromise, integrity, and robustness, PB in Poland has little potential to enhance accountability for the protection of the common good.

The main purpose of this paper is to present Japanese culture and its image as unique, and treat these unique features as highlighting some common or universal characteristics and contributing to better understanding of any given culture. Japanese culture is often described as unique and completely different from any other culturies, but what is the main difference that makes Japanese culture and their people different from others? And if there is or was such a difference, what function does it perform?[...].