Ne vienam iš mūsų žinomi kalbos pasiekimo lygiai, t.y. A1, A2, B1, B2 ir t.t., kelia klausimų, kai kalbama apie konkretų jų turinį. Straipsnyje pristatomas naujas, Lietuvoje dar mažai žinomas, pasiekimo lygių turinį apibrėžiantis instrumentas, sukurtas Kembridžo universitete. Siekdami sukonkretinti BEKM pasiekimų aptartis, Kembridžo mokslininkai parengė anglų kaip svetimosios kalbos kriterinių požymių (angl. criterial features) sąrašą, plačiau žinomą kaip English Profile. Straipsnyje keliamas klausimas, kiek toks apibendrintas požymių sąrašas atspindi konkrečios, lietuvių, gimtosios kalbos vartotojų, rašančių angliškai, pasiekimus, bei mėginama nustatyti kai kurių požymių vartojimo tendencijų priežastis. Remiantis autorių atliktu tyrimu svarstoma, kaip kriteriniai požymiai galėtų būti integruoti į mokymo ir vertinimo procesą.

Globalizacijos ir vertimo santykis yra viena iš naujų vertimo studijų tyrimų sričių. Globalizaciją lydi nesustabdomas anglų kalbos plitimas visame pasaulyje. Tačiau, priešingai nei tikėtasi, vertimo paslaugų poreikis ne tik nesumažėjo, bet net ir padidėjo. Tai, pasak Pym (2003), skamba paradoksaliai, nes, plintant anglų kalbos vartojimui pasaulyje, vertimo paslaugų poreikis turėtų mažėti. Taigi tyrimu bandyta išsiaiškinti Irano vertėjų požiūrį į šį paradoksą. Naudojant sniego gniūžtės metodą buvo atrinkti dvidešimt du vertėjai (visi turintys vertimo studijų magistro arba daktaro laipsnį). Duomenims rinkti buvo atlikti pusiau struktūruoti interviu. Interpretacinė duomenų analizė atskleidė, kad vertimo ir vertėjų statusą ir vaidmenį Irano kontekste sąlygoja daugybė priežasčių, kurios buvo suskirstytos į tris dideles kategorijas: 1) ribota tikslinės (anglų) kalbos kompetencija, 2) pirmenybės teikimas persų, o ne anglų kalbai, 3) ideologiniai klausimai. Kalbant apie ribotas anglų kalbos kompetencijas, išsamūs interviu parodė, kad jaunosios kartos žinios dažniausiai apsiriboja šnekamosios kalbos gebėjimais ir negali apimti visų anglų kalbos aspektų. Kitais atvejais buvo atkreiptas dėmesys į techninius abiejų kalbų skirtumus ir į anglų kalbos žodžių bei frazių paplitimą visuomenėje, ypač vartojant technologines priemones, dėl ko menkai kalbą mokantys žmonės jaučia šių svetimžodžių ir frazių vertimo poreikį. Kita kategorija atskleidė, kad iraniečiai pirmenybę teikia persų kalbai, palyginti su anglų kalba. Per interviu net daktaro laipsnį turintys asmenys pripažino, kad jiems ne taip lengvai sekasi kalbėti angliškai; taip pat pažymėjo, kad turėdami ir anglišką, ir persišką teksto versijas, pirmenybę veikiausiai teiktų persiškajai. Dar viena tokios pirmenybės teikimo priežastimi buvo nurodytas nepasitikėjimas savo anglų kalbos žiniomis, nors tiriamųjų kompetencija suprasti angliškus tekstus ir (arba) pasisakymus yra aukščiausio lygmens. Paskutinė kategorija buvo susijusi su ideologiniais makro- ir mikrolygmens klausimais. Kalbėdami apie makrolygmenį, kai kurie dalyviai minėjo vyriausybės politiką, pagal kurią visuomenėje nepriimamos užsienio kalbos ir didžiausias dėmesys skiriamas persų kalbai. Mikrolygmeniu vienas dalyvis manė, kad kai kurie asmenys tyčia vartoja persiškus žodžius ir frazes, siekdami užkirsti kelią persų kalbos marginalizacijai.

The current study is an attempt to identify similarities and differences of collocates with the headwords "bachelor" and "viengungis" in free word combinations and collocations of the English and Lithuanian languages and identify what the speaker’s attitudes they express concerning the referent. English and Lithuanian media corpora containing free word combinations and collocations with the headword "bachelor / viengungis" manifest more similarities than differences in terms of semantics and connotation of collocates. However, the number of negative collocates with the Lithuanian word "viengungis" is proportionally bigger than in English which shows a more negative attitude of Lithuanian society towards unmarried men, which is expressed through the media.

Konstrukcijos su deverbatyviniais daiktavardžiais (angl. deverbal nouns) daugelio mokslininkų jau buvo tyrinėtos ne tik anglų, bet ir kitose kalbose, be to, šis reiškinys buvo tyrinėtas ne tik gimtakalbių anglų kalboje, bet ir negimtakalbių vartojamose anglų kalbos atmainose. Šiame straipsnyje tiriamos veiksmažodžių have, get ir give (angl. light verbs) su deverbatyviniu daiktavardžiu a laugh sudaromos konstrukcijos. Taip pat trumpai apžvelgiamos veiksmažodžių make ir do su deverbatyviniu daiktavardžiu a laugh sudaromos konstrukcijos. Šiuo tekstyno medžiaga grindžiamu tyrimu siekiama aprašyti konstrukcijas su deverbatyviniu daiktavardžiu a laugh, aptinkamas dvidešimtyje gimtakalbių ir negimtakalbių vartojamų anglų kalbos atmainų. Visa tyrimui būtina medžiaga surinkta iš GloWbE tekstyno. Straipsnyje analizuojami konstrukcijų have / get / give a laugh vartojimo dažnumas ir komplementacijos modeliai. Konstrukcijų vartojimo dažnumo tyrimas yra siejamas su veiksmažodžių ir deverbatyvinio daiktavardžio a laugh konstrukcijų, vartojamų įvairiose gimtakalbių ir negimtakalbių anglų kalbos atmainose, įvairove, o komplementacijos modelių tyrimas – su konstrukcijas sudarančių veiksmažodžių įvairove. Straipsnyje aprašomi ne tik dažniausi komplementacijos modeliai, bet ir tokie modeliai, kurie yra būdingi tik kai kurioms anglų kalbos atmainoms.

Talmy’s (1975, 1985, 1991, 2000) seminal work on motion events representation in languages that led to significant typological distinctions is primarily based on the differences in encoding (framing) of the Path, as one of the basic semantic components of such events, either in the V(erb stem) or in the S(atellite) – which accounts for the proposed typological language dichotomy V-framed (VLs) and S-framed languages (SLs). Although the above distinction is a very important one, having implications at the level of syntactic structure, crosslinguistic data indicate to some variations that further prompted researchers to question a clear-cut binary typological opposition. Thus, more thorough data from Romance languages (in addition to Spanish, French and Italian) led to re-considering their status as VLs and rather considering them belonging to the third class of “split” languages (Talmy). The aim of the paper is to analyze the place of Romanian in this typological classification, through making observation on the Path representation in motion events in contrasted narrative texts translated from English (a SL) into Romanian. The hypothesis is that Romanian might claim a mixed typological status, eventually belonging to the class of “split” languages based on the assumption that, first, it is not so poor in manner of motion verbs (MmV) as it is presumably the case of VLs (see the alternative labels sometimes attached to SLs vs. VLs, respectively – manner-rich vs. manner-poor languages) and, second, it does not exclude the possibility of using complex Path as satellite to a MmV, particularly boundary-crossing, which can serve as a test to determine the typological class of language (e.g., a țâșnit de după perdea (lit. rushed from behind the curtain) – ‘rushed out from behind the curtain’; a lunecat de pe acoperiș (lit. slipped from on the roof) – ‘slipped from the roof’. In this respect, the paper aims at focusing on the nature of the second preposition.

One aspect of language involves the expression of cultural reality. Cultural challenges make claim on linguistic expression, as language registers transitory phenomena and demonstrates acknowledged cultural values. The spread and popularity of certain linguistic forms among different social groups of language-users and different language registers convincingly show transitions in the ways, views and habits of a community.

The article sets out to discuss the peculiarities of Internet English lexical and morphological deviations, that is, the Internet-style creative activity and its differences from Standard English, together with the main factors conditioning specific alterations. The analytical method of the paper is based on the exploratory model established by William Croft (Croft 2005), who views language as a unity of components with their representative aspects, and sees morphology in the light of analytical ideas developed by Martin Haspelmath (Haspelmath 2002).