Straipsnyje analizuojama aktyvaus mokymosi galimybės naudojant grupinį darbą, andragogo funkcijos grupinio darbo metu. Pagrindžiamas grupinio darbo tikslingumas mokymosi procese, siekiant ne tik akademinių, bet ir socialinių tikslų.

Straipsnyje išsamiai aptariama besimokančios organizacijos sąvoka, įvairių mokslininkų požiūris į suaugusiųjų mokymąsi, nagrinėjamos mokymosi formos ir metodai. Analizuojami besimokančios organizacijos bruožai ir kuo tokia organizacija skiriasi nuo nesimokančios organizacijos. Aptariami besimokančios organizacijos pranašumai laisvosios rinkos sąlygomis prieš kitas organizacijas. Analizuojama, kokia mokymosi nauda organizacijai ir darbuotojui ir kiek tai turi įtakos organizacijos veiklos efektyvumui, darbo kokybei. Nagrinėjama mokymosi aplinkos kūrimas, taip pat aptariama suaugusiųjų ugdymo ir mokymo ypatybės bei metodai. Pristatomas empirinis tyrimas, kurio metu buvo apklausta 60 respondentų. Analizuojamas respondentų požiūris į nuolatinį mokymąsi, kokios mokymosi formos naudingiausios ir priimtiniausios, taip pat pristatomas respondentų požiūris į mokymosi galimybes bei darbdavių požiūris į besimokančius darbuotojus.

Straipsnyje analizuojama, kaip modernioje visuomenėje reiškiasi suaugusiųjų švietimas. Moderni visuomenė sureikšmina švietimą, nes jis suteikia galimybę tobulėti, socialinį mobilumą, karjeros galimybes. Suaugęs asmuo tokioje visuomenėje jaučiasi nesaugus, tad geras išsilavinimas tampa ir socialinio saugumo garantu. Nuo to, kaip visuomenėje yra organizuotas švietimas, priklauso ir švietimo paslaugų kokybė bei nauda, ir tikslingumas. Kad suaugusiųjų švietimas taptų profesionalus, šia veikla turi užsiimti suaugusiųjų švietėjas profesionalas – andra-gogas. Straipsnyje pristatomi ir, remiantis moksline literatūra, aptariami andragogo vaidmenys ir jų funkcijos. Andragogų vaidmenys, jų analizė labai aktuali andragogų profesionalizacijai, nes Lietuvoje dar nėra įteisinta andragogo pareigybė, tačiau pati veikla realiai egzistuoja. Tad šiame straipsnyje ir pateikiami bei analizuojami heterogeniniai andragogų vaidmenys šiandie-nėje besikeičiančioje suaugusiųjų švietimo realybėje, jų reali raiška įvairiose kitose suaugusiųjų švietimo veikėjų pareigybėse.

Adult teachers’ (andragogues’) definition is not clear yet because adult teachers act not only in the field of teaching/learning but also in the fields of research, politics etc.Professionalization is a purposeful, continuous and systematic process. There are important to integrate various forms (models) in professional development in order to meet requirements for continuity and systematization. ICT are very important in professionalization process for adult teachers. Results of research show abilities of ICT usage are more important for adult learners neither organizers of Grundtvigactivities. Positive evaluation of Grundtvigactivities in ICT learning was mentioned in more than 70% of participants.

Straipsnyje aptariama besimokančios organizacijos sąvoka, įvairių mokslininkų požiūris į suaugusiųjų mokymąsi, nagrinėjamos mokymosi formos ir metodai. Analizuojami besimokančios organizacijos bruožai, atskleidžiant darbuotojų mokymosi naudingumą organizacijai bei jos veiklos efektyvumui. Pateikiami empirinio tyrimo - Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų instituto andragogikos bakalauro studijų progamoje besimokančiųjų apklausos rezultatai, siekiant atskleisti respondentų požiūrį į mokymąsi organizacijoje, nuolatinį mokymąsi ir efektyviausias mokymosi formas. Pristatomas respondentų požiūris į mokymosi galimybes organizacijoje ir už jos ribų bei darbdavių požiūris į besimokančius darbuotojus.

Adult education is considered to be the core area of the EU lifelong learning policy. Grundtvig Programme, a sectoral part of the Lifelong Learning Programme is a European Commission instrument aimed at the development of adult education sector. However, the effects of its actions haven’t been thoroughly examined. The learning benefits of Grundtvig activi-ties are analyzed in this article. A cross-sectional online survey has been conducted in 31 countries of the EU and several no-EU countries. The results show that the activities make impact on adult educators grow by strengthening the identity, self confidence and social interactions, strongly developing the professional competence and consciousness, widening the social network and inspiring to take action in individual, national or international level. Participants of Grundtvig activities report changes in adult education sector level as a result of the participation in the course. These effects of Grundtvig activities are in line with European strategic framework of co-operation in the fields of education and training. The professionaliza-tion of adult educators, involvement in policy and decision-making, the development of cur-riculum and management strategies of the organizations (e.g. implementing a Quality Assurance strategy, programmes for validating non-formal learning) improve the quality and effectiveness of the education and training systems. Changes in different sectors of adult education, intercultural awareness, openness and citizenship developed equity and social cohesion. The international cooperation at individual and organizational level as well as knowledge of foreign languages make the EU education and train-ing systems open to the wider world. [...]