The article investigates the image of Georgia which is formed in Russian and Lithuanian media discourse (2001-2009). The author was intrested how to interpret certain events in Georgia for Russian and Lithuanian recipients. The source of the data were Russian National Corpus (www.ruscorpora.ru) and the Corpus of the Modern Lithuanian Language (http://tekstynas.vdu.lt/ tekstynas/). The analysis showed, for example, that: 1) in the Russian media discourse 2001-2009 Georgia is a country of rampant criminality, incompetent political leaders; in the Lithuanian media discourse Georgia is a normal democratic state; 2) in the Russian media discourse when covering 2008 war, Georgia was portrayed as an agressor, in Lithuania – the victim, the object of provocation by Russia; 3) in the Russian media discourse Georgia is drawn as a bridgehead and colony of its puppeteer – the US; in the Lithuanian media discourse Georgia is presented as a provider of Western values in the Caucasus, a faithful friend of the US.

Straipsnyje nagrinėjamas lietuvių kilmės JAV rašytojos Rūtos Šepetys romanas „Tarp pilkų debesų“ (2011), kaip vienas iš pirmųjų istorinės grožinės literatūros kūrinių, išleistų JAV, ir atveriančių Amerikos skaitytojams langą į pasaulį, apie kurio egzistavimą jie nieko nežinojo. Veiksmas romane vyksta 1941. „Tarp pilkų debesų“ pasakoja apie penkiolikmetės Linos ir jos šeimos deportaciją iš Lietuvos į priverstines darbo stovyklas Sibire ir jų pirmus gyvenimo metus tremtyje. Romanas pristatomas kaip besiformuojančio „kruvinos žemės“ literatūros žanro dalis. Šio žanro literatūroje vaizduojami Rytų Europos teritorijose gyvenusių žmonių likimai. Šių teritorijų gyventojai tapo Sovietų Sąjungos ir nacių režimo vykdytos genocido politikos aukomis.

Forest coverage is important geographical factor for every country, so it is very impor tant to regulate, control and supervise it. The purpose of this paper – to analyze forest changes in Aukštadvaris Regional Park in the period from 1893 to 2015. In order to reach the goal, certain tasks were accomplished. Firstly, with the use of GIS and cartographic sources of different periods (1:21 000 – 1:25 000 scale topographic maps of the Republic of Lithuania forest cadastral digital data) to identify forest areas of Aukštadvaris Regi onal Park in 1893, 1934, 1949, 1984, 2000, 2015, changes were identified and their spatial distribution were examined. During the study maps were made to reflect the mentioned years, changes that had occurred during period between the years, all of this informa tion were analyzed, evaluated and described. Second, causes and factors of forest chan ges in Aukštadvaris Regional Park area were examined. It showed that the main reason for this was government policies, wars, lack of natural-growth control. Finally, the re sults, information and trends were compared with the Lithuanian forest situation and trends. In this way, problems, regional park is facing, were highlighted – too many fast growing forest coverage, because in Lithuania forest coverage were both increasing and decreasing over the period of time, and right now it stands at 33,4 %, but in the regional park of Aukštadvaris, during analysed period has only been rising and right now stands at 54,8 %. If the situation will not change and appropriate measures will not be taken, forest coverage can reach 60 %.

The goal of this article is to reveal the origin of teaching of Roman Catholic Church in Lithuania during post soviet period at 1990-2000. Tasks of this article is to characterize in short factors of settling every higher Catholic establishment active in Lithuania, to reveal programs of these establishments, to compare them and determinate their prerogatives on the way to 21s1 century. There in this article is risen hypothesis that Catholic Theology Faculty at Vytautas Magnus University is spiritual fenix of Catholic science and culture in Lithuania at post-soviet period. Research was fulfilled in analytic and synthetic methods. Author also strives to make conclusions of historical experience of Lithuanian Catholic theology science during 1999-2000. Roman Catholic higher studies and teaching of religion by here analyzed aspect haven’t been analyzed in Lithuania yet.

Straipsnis yra trečioji ir paskutinė darbo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ religijos laisvės gynime (1972-1989) dalis. Jame apžvelgiami Kronikoje skelbti kreipimaisi ir jų adresatai, leidinio gavėjų reakcijos, Kronikos įtakos valstybės politikai Bažnyčios atžvilgiu atspindžiai ir jos išlikimas. Kronikoje buvo spausdinami asmeniniai ir kolektyviniai laiškai, pranešimai, prašymai, sveikinimai, padėkos ir protestai, siųsti įvairioms bažnytinėms ir pasaulietinėms institucijoms Lietuvoje, Sovietų Sąjungoje, Vakaruose ir Vatikane. Pati Kronika buvo tarsi nuolatinis, aktyvią reakciją kėlęs kreipimasis į skaitytojus. Po Kronikos atsiradimo valstybė padarė šiek tiek nuolaidų savo politikoje religijos atžvilgiu. Deja, tų nuolaidų priežastis buvo ne antireliginės kovos susilpnėjimas, bet veikiau taktinis manevras, skirtas nuslopinti augantį nepasitenkinimą, nuslėpti ateistinės propagandos stiprėjimą, sustabdyti tikinčiųjų kovą už savo teises ir pakelti Sovietų Sąjungos prestižą. Iki tol ištisus septyniolika metų Kronika trukdė sovietų valdžiai įtikinėti, kad Sovietų Sąjungoje laikomasi Sovietų Konstitucijos garantijų ir Žmogaus teisių deklaracijos nuostatų, kad šioje šalyje egzistuoja religijos laisvė. Priešiškai valdžiai nepavyko sustabdyti Kronikos leidimo. Jos sėkmę lėmė vaisingas redaktorių ir „redakcinės kolegijos“ bendradarbiavimas ir išankstinis veiksmų planavimas. Straipsnio pabaigoje pateikiamos viso trijų dalių darbo bendrosios išvados.

Straipsnis yra antroji darbo Religijos laisvės gynimas „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikoje " (1972-1989) dalis. Jame išryškinamos šios pagrindinės „Kronikoje“ nagrinėjamos problemos: sovietinis švietimas, pasauliečių, seminarijos, dvasininkijos, hierarchijos padėtis ir Sovietų Sąjungos katalikų tikėjimo mažumų bei rusų ortodoksų Bažnyčios religinė situacija. „Kronika“ teigė, kad dėl ateistinės indoktrinaci jos sovietinėje ideologizuotoje švietimo sistemoje dauguma mokinių ir studentų nebenusimanė religiniuose reikaluose. Mažuma jų arba tapo ateistais, arba nepa sitenkino vien tik minimaliu religijos praktikavimu ir įsitraukė į platesnę religinę veiklą. „Kronikos“ aprašymai liudija antireliginę pasau liečių priespaudą. Religijos praktikavimas buvo su varžytas; tėvai buvo draudžiami daryti religinę įtaką savo vaikams; stigo kunigų; tikintieji negalėjo nau dotis masinės informacijos priemonėmis, neturėjo religinės spaudos ir stokojo religinės literatūros apskritai. Pagal „Kronikos“ užrašus, pagrindinės proble mos, sukeltos KGB ir Religijų Reikalų Tarybos (CRCA) kišimosi į seminarijos reikalus, buvo apribojimai, primesti seminaristams ir seminarijos darbuotojams, jų verbavimas bendradarbiauti su KGB. Dėl to seminarijoje susidarė nepalankios studijų, darbo ir gyvenimo sąlygos, apribotas seminaristų skaičius, atsirado nepasitikėjimas ir nesutarimas tarp besipriešinančių jų priespaudai irbesitaikstančiųjų. Todėl nutarta įsteigti pogrindinę seminariją. Panašiai kaip ir seminarijoje, tarp dvasininkų atsirado nepasitikėjimas ir nesutarimas tarp besipriešinančiųjų priespaudai ir su ja besitaikstančių kunigų ir tikinčiųjų. Kita vertus, kilo aktyvūs bandymai pakeisti padėtį įsteigiant vadinamąsias „kunigų tarybas“. Bažnytinės hierarchijos veiklos apribojimas, KGB verbavimo spaudimas buvo ypatingai ryškūs ir žalingi. Dauguma dvasininkų ir tikinčiųjų norėjo, kad hierarchija priešintųsi sovietinėms represijoms. Dėl to labai gerbė ištremtus vyskupus V. Sladkevičių ir J. Steponavičių. Viltis, kad valdžia „nepasodintų” sau paklusnių kandidatų į vyskupų postus, padidėjo 1980- ųjų pradžioje. Tačiau tikroji valdžios politika hierarchijos ir Bažnyčios atžvilgiu pasikeitė tik 1988 m. Svarstydama Sovietų Sąjungos katalikų tikėjimo mažumų ir rusų ortodoksų Bažnyčios padėtį, „Kronika“ liudijo apie sovietinės antireliginės priespaudos išplitimą. Be to, ji rodė, kad, nepaisant Sovietinės valstybės Lietuvos Bažnyčiai primestų suvaržymų ir intensyvių bandymų sugriauti ją iš vidaus, Lietuvos katalikų Bažnyčios padėtis buvo palankesnė negu lotynų ir graikų apeigų katalikų Baltarusijoje, Moldvijoje, Latvijoje ir Vakarų Ukrainoje ir rusų ortodoksų Bažnyčios tikinčiųjų padėtis. Pirma, katalikų Bažnyčia Lietuvoje buvo reliatyviai autonomiška bažnytino organizacija su centru Vatikane, t.y. už sovietinės įtakos ribų. Antra, Lietuvos katalikų Bažnyčiai priklausė dauguma Lietuvos gyventojų.

Šiame straipsnyje apžvelgiama Lietuvos lurdų kilmės istorija. Remiantis ištirtais literatūros šaltiniais ir informatorių apklausos duomenimis, atskleidžiami lurdų atsiradimą Lietuvoje skatinę veiksniai, nurodomi steigėjai, charakterizuojamas laikmetis ir regionas, kur lurdai plito labiausiai.

Viena iš Lietuvos ir Lenkijos katalikų Bažnyčios pamaldumo praktikų - kalvarijų Kryžiaus keliai. Tyrimo rezultatai pagrindė darbe išsikeltą hipotezę, kadLietuvos kalvarijų Kryžiaus keliai yra Lenkijos analogų veidrodis