The goal of this article is to reveal the origin of teaching of Roman Catholic Church in Lithuania during post soviet period at 1990-2000. Tasks of this article is to characterize in short factors of settling every higher Catholic establishment active in Lithuania, to reveal programs of these establishments, to compare them and determinate their prerogatives on the way to 21s1 century. There in this article is risen hypothesis that Catholic Theology Faculty at Vytautas Magnus University is spiritual fenix of Catholic science and culture in Lithuania at post-soviet period. Research was fulfilled in analytic and synthetic methods. Author also strives to make conclusions of historical experience of Lithuanian Catholic theology science during 1999-2000. Roman Catholic higher studies and teaching of religion by here analyzed aspect haven’t been analyzed in Lithuania yet.

Straipsnis yra trečioji ir paskutinė darbo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ religijos laisvės gynime (1972-1989) dalis. Jame apžvelgiami Kronikoje skelbti kreipimaisi ir jų adresatai, leidinio gavėjų reakcijos, Kronikos įtakos valstybės politikai Bažnyčios atžvilgiu atspindžiai ir jos išlikimas. Kronikoje buvo spausdinami asmeniniai ir kolektyviniai laiškai, pranešimai, prašymai, sveikinimai, padėkos ir protestai, siųsti įvairioms bažnytinėms ir pasaulietinėms institucijoms Lietuvoje, Sovietų Sąjungoje, Vakaruose ir Vatikane. Pati Kronika buvo tarsi nuolatinis, aktyvią reakciją kėlęs kreipimasis į skaitytojus. Po Kronikos atsiradimo valstybė padarė šiek tiek nuolaidų savo politikoje religijos atžvilgiu. Deja, tų nuolaidų priežastis buvo ne antireliginės kovos susilpnėjimas, bet veikiau taktinis manevras, skirtas nuslopinti augantį nepasitenkinimą, nuslėpti ateistinės propagandos stiprėjimą, sustabdyti tikinčiųjų kovą už savo teises ir pakelti Sovietų Sąjungos prestižą. Iki tol ištisus septyniolika metų Kronika trukdė sovietų valdžiai įtikinėti, kad Sovietų Sąjungoje laikomasi Sovietų Konstitucijos garantijų ir Žmogaus teisių deklaracijos nuostatų, kad šioje šalyje egzistuoja religijos laisvė. Priešiškai valdžiai nepavyko sustabdyti Kronikos leidimo. Jos sėkmę lėmė vaisingas redaktorių ir „redakcinės kolegijos“ bendradarbiavimas ir išankstinis veiksmų planavimas. Straipsnio pabaigoje pateikiamos viso trijų dalių darbo bendrosios išvados.

Straipsnis yra antroji darbo Religijos laisvės gynimas „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikoje " (1972-1989) dalis. Jame išryškinamos šios pagrindinės „Kronikoje“ nagrinėjamos problemos: sovietinis švietimas, pasauliečių, seminarijos, dvasininkijos, hierarchijos padėtis ir Sovietų Sąjungos katalikų tikėjimo mažumų bei rusų ortodoksų Bažnyčios religinė situacija. „Kronika“ teigė, kad dėl ateistinės indoktrinaci jos sovietinėje ideologizuotoje švietimo sistemoje dauguma mokinių ir studentų nebenusimanė religiniuose reikaluose. Mažuma jų arba tapo ateistais, arba nepa sitenkino vien tik minimaliu religijos praktikavimu ir įsitraukė į platesnę religinę veiklą. „Kronikos“ aprašymai liudija antireliginę pasau liečių priespaudą. Religijos praktikavimas buvo su varžytas; tėvai buvo draudžiami daryti religinę įtaką savo vaikams; stigo kunigų; tikintieji negalėjo nau dotis masinės informacijos priemonėmis, neturėjo religinės spaudos ir stokojo religinės literatūros apskritai. Pagal „Kronikos“ užrašus, pagrindinės proble mos, sukeltos KGB ir Religijų Reikalų Tarybos (CRCA) kišimosi į seminarijos reikalus, buvo apribojimai, primesti seminaristams ir seminarijos darbuotojams, jų verbavimas bendradarbiauti su KGB. Dėl to seminarijoje susidarė nepalankios studijų, darbo ir gyvenimo sąlygos, apribotas seminaristų skaičius, atsirado nepasitikėjimas ir nesutarimas tarp besipriešinančių jų priespaudai irbesitaikstančiųjų. Todėl nutarta įsteigti pogrindinę seminariją. Panašiai kaip ir seminarijoje, tarp dvasininkų atsirado nepasitikėjimas ir nesutarimas tarp besipriešinančiųjų priespaudai ir su ja besitaikstančių kunigų ir tikinčiųjų. Kita vertus, kilo aktyvūs bandymai pakeisti padėtį įsteigiant vadinamąsias „kunigų tarybas“. Bažnytinės hierarchijos veiklos apribojimas, KGB verbavimo spaudimas buvo ypatingai ryškūs ir žalingi. Dauguma dvasininkų ir tikinčiųjų norėjo, kad hierarchija priešintųsi sovietinėms represijoms. Dėl to labai gerbė ištremtus vyskupus V. Sladkevičių ir J. Steponavičių. Viltis, kad valdžia „nepasodintų” sau paklusnių kandidatų į vyskupų postus, padidėjo 1980- ųjų pradžioje. Tačiau tikroji valdžios politika hierarchijos ir Bažnyčios atžvilgiu pasikeitė tik 1988 m. Svarstydama Sovietų Sąjungos katalikų tikėjimo mažumų ir rusų ortodoksų Bažnyčios padėtį, „Kronika“ liudijo apie sovietinės antireliginės priespaudos išplitimą. Be to, ji rodė, kad, nepaisant Sovietinės valstybės Lietuvos Bažnyčiai primestų suvaržymų ir intensyvių bandymų sugriauti ją iš vidaus, Lietuvos katalikų Bažnyčios padėtis buvo palankesnė negu lotynų ir graikų apeigų katalikų Baltarusijoje, Moldvijoje, Latvijoje ir Vakarų Ukrainoje ir rusų ortodoksų Bažnyčios tikinčiųjų padėtis. Pirma, katalikų Bažnyčia Lietuvoje buvo reliatyviai autonomiška bažnytino organizacija su centru Vatikane, t.y. už sovietinės įtakos ribų. Antra, Lietuvos katalikų Bažnyčiai priklausė dauguma Lietuvos gyventojų.

Šiame straipsnyje apžvelgiama Lietuvos lurdų kilmės istorija. Remiantis ištirtais literatūros šaltiniais ir informatorių apklausos duomenimis, atskleidžiami lurdų atsiradimą Lietuvoje skatinę veiksniai, nurodomi steigėjai, charakterizuojamas laikmetis ir regionas, kur lurdai plito labiausiai.

Viena iš Lietuvos ir Lenkijos katalikų Bažnyčios pamaldumo praktikų - kalvarijų Kryžiaus keliai. Tyrimo rezultatai pagrindė darbe išsikeltą hipotezę, kadLietuvos kalvarijų Kryžiaus keliai yra Lenkijos analogų veidrodis

Straipsnis yra pirmoji autorės darbo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika religijos laisvės gynime (1972-1989)“ dalis. Jame išryškinamos istorinės „Kronikos“ ištakos. Čia diskutuojama dėl „Kronikos“ kilmės, atsiradimo, ketinimų, tikslų, išleidimo, platinimo ir Sovietų valdžios reakcijos į „Kroniką“. „Kronika“ buvo leidžiama sovietinės okupacijos metais. Ji, kaip ir kiti lietuviški pogrindžio leidiniai, išreiškiantys religinius ir tautinius siekius, atsirado dėl vis labiau aktyvėjančio ir organizuoto Bažnyčios pasipriešinimo sustiprėjusioms antireliginėms so vietinio valstybinio režimo represijoms. „Kronikos“ atsiradimą inicijavo kun. Sigitas Tamkevičius SJ. Rašyti ją padėjo aktyvūs kunigai. „Kronikos“ leidėjų tikslas buvo susilpninti antireli ginę sovietų valstybės politiką. „Kronikos“ leidėjai ketino išsklaidyti tą teigiamą įspūdį, kurį Sovietų Sąjunga bandė sukurti apie savo vidaus politiką. Pirma, „Kronikoje“ siekta paneigti melagingus Sovietų Sąjungos tvirtinimus apie tai, kad ji įgyvendina Žmogaus Teisių Deklaraciją ir sovietinės Konstitucijos teisių garantijas laiduojančias sąžinės, žodžio, spaudos ir susirinkimų laisvę. „Kronika“ taip pat norėta paneigti tvirtinimus apie religinę laisvę, t.y. teisę išpažinti bet kokią religiją arba neišpažinti jokios ir teisę praktikuoti religiją arba skleisti ateistinę propagandą. „Kronikos“ faktai ir komentarai su priešingais parodymais turėjo pasiekti Lietuvos ir Sovietų Sąjungos gyventojus, Vakarus ir Bažnyčios hierarchiją Vatikane. „Kronikos“ išleidimas, platinimas ir perdavimas į užsienį buvo įmanomas tik jos leidėjų ir platintojų pastangų ir rizikos dėka. Vakaruose ir Vatikane gyvenusių pagalbininkų dėka „Kronikos“ žinios buvo platinamos radijo bangomis ir periodiniais leidiniais. Be to, visa „Kronika“ buvo išversta ir iš naujo išleista atskirais numeriais ir tomais bei išplatinta daugeliui redakcinių kolegijų, radijo stočių, organizacijų, politikams ir Bažnyčios nariams. Būtent „Kronikos“ populiarinimas užsienyje buvo pagrindinė priežastis, sukė lusi priešišką Sovietų valdžios reakciją. Pirma, Sovietų valdžia pradėjo baudžiamąją bylą, norėdama susekti žmones ir vietoves, susijusias su „Kronikos“ leidimu. Antra, ji bandė neutralizuoti „Kronikos“ informacijos įtaką tiems, kuriuos šis leidinys pasiekdavo.

Along with firm-specific technical inefficiency, sector-specific structural inefficiency might induce losses in productivity. This paper therefore aims to identify the trends in structural efficiency in Lithuanian family farms. Specifically, the four farming types are considered, namely cereal farming, field cropping, dairying, and mixed farming. Farm-level data from Farm Accountancy Data Network are used for the analysis. The research period spans over the years 2004–2011. The trends in technical and scale efficiency are presented. Furthermore, the prevailing returns to scale are discussed thus offering insights into the most productive scale size and deviations from it in Lithuanian family farms. Finally, the dynamics in structural efficiency are discussed. The results indicate that the aggregate output of certain farming types could be augmented by some 20–25% due to reallocation of inputs among farms. Anyway, technical inefficiency remains the major driver of structural inefficiency.

Lithuanian family farms are subject to both production and investment support under the Common Agricultural Policy. As a result, there have been structural changes in the sector. Therefore, it is important to analyse farm performance from an adjustment cost perspective. The dynamic efficiency measures encompass multi-temporal cost minimisation. This paper addresses the following problem: what are the key trends in dynamic efficiency and what are the implications thereof on further development of cereal farming in Lithuania? The present paper aims to identify the prospective paths for development of Lithuanian cereal farms by analysing their dynamic efficiency. Data Envelopment Analysis is applied to calculate technical efficiency scores under different assumptions regarding returns to scale. The results indicate pure technical inefficiency remained as the main source of the overall technical inefficiency with scale inefficiency increasing throughout 2004–2014. A more detailed analysis showed that it was smaller farms that suffered from losses in the pure technical efficiency to the highest extent. The exit of the smaller cereal and oilseed farms, therefore, has likely contributed to the decreasing technical inefficiency, yet it has dampened scale efficiency.