Vytautas Magnus University Research Management System (VDU CRIS)





3. Mokslo žurnalai / Research Journals

Permanent URI for this communityhttps://hdl.handle.net/20.500.12259/261291

Browse

Search Results

Now showing1 - 7 of 7
  • Item type:Journal,
    SOTER: religijos mokslo žurnalas / SOTER: Journal of Religious Science
    Research Journal Editor-in-Chief:
    1924–1939, 1999–

    Religijos mokslų žurnalas „SOTER“ turi istorinį tęstinumą: pirmąjį numerį 1924 m. išleido Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultetas, 1940 m. sovietų okupacinė valdžia žurnalo leidimą uždraudė, tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę žurnalas buvo atkurtas ir 1999 m. atnaujintas VDU Katalikų teologijos fakultete. 2024 metais SOTER švęs 100 metų jubiliejų.

      1437  5
  • Item type:Journal,
    Žmogus ir žodis / Man and the Word
    Research Journal Editor-in-Chief:
    1999–2018

    „Žmogus ir žodis“ – mokslo darbų žurnalas, leidžiamas nuo 1999 m., kuriame skelbiami straipsniai, recenzuojami humanitarinių mokslų (filologijos) srities darbai. Žurnalo tikslas – skelbti humanitarinių ir socialinių mokslų sričių filologijos, filosofijos, edukologijos krypčių tarpdisciplininius mokslinius tyrimus, atliekamus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, siekiant suteikti įvairių akademinių bendruomenių mokslininkams galimybę dalyvauti atviroje tarptautinėje diskusijoje mokslo, visuomenės švietimo, kultūros klausimais. Žurnalą „Žmogus ir žodis“ sudarė keturi sąsiuviniai: Didaktinė lingvistika, Literatūrologija, Svetimosios kalbos, Filosofija.

      832  1
  • Item type:Publication,
    La dichiarazione ecclesiale del martirio
    [Bažnytinis kankinystės paskelbimas]
    research article[2004]
    Misztal, Henryk
    SOTER: religijos mokslo žurnalas / SOTER: Journal of Religious Science, 2004, no. 14(42), p. 7-23

    Il martirio come testimonianza resa a Cristo è oggetto di indagini da parte la storia, la filosofia e sociologia e specialmente la teologia. Il martirio è una realtà teologica, ma il diritto canonico stabilisce precisi limiti, entro i quali questa realtà soprannaturale è considerata, come “santità canonizzata” cioè proclamata dalla Chiesa in atto di beatificazione o di canonizzazione. Per la prova del martirio nel senso canonico il giudice deve avere la certezza morale in quanto riguarda gli elementi canonici del martirio: la morte fisica del martire, l’odio contro la fede da parte del persecutor e l’accettazione della morte per amore di Cristo da parte del martire. Davanti alla giurisprudenza della Congregazione nascono nuove situazioni difficili da provare: l’amore per la fede da parte del martire che talvolta incontra grosse difficoltà, e l’odio per la fede da parte del persecutor (distinzione fra l’odio della fede e l’azione politica, quale motivo è prevalente - motivum praevalens). L’approfondimento riguardante i testimoni della fede del XX secolo ha dimostrato che essi sono numerosi e che sarà necessario uno studio più dettagliato per completare tutta la documentazione. In questo contesto, il problema della giurisprudenza nella dichiarazione ecclesiale del martirio, è molto attuale.

      41  23
  • Item type:Publication,
    Lo "ius gentium" nella giurisprudenza Romana
    ["Ius gentium" romėnų teisėje]
    research article[2005][S4][S001][15]
    SOTER: religijos mokslo žurnalas / SOTER: Journal of Religious Science, 2005, no. 15(43), p. 175-189

    Tautų teisės terminas (ius gentium) doktrinoje nusistovėjo tik II a. pabaigoje, t. y romėnų teisės klasikinio laikotarpio amžiuje. Susiklosčiusi papročio teisė tarp Romos piliečių ir keleivių arba tik tarp keleivių, bet turinčių komercinių santykių Romoje, buvo įtraukta į privatinės teisės sistemą, kuri jungė visas imperijoje gyvenusias tautas. Tai buvo privatinės teisės institutai, išplitę tarp tautų. Ius gentium sąvoka kilo iš istorine patirtimi paremtos romėnų mąstysenos; ji pagrindė ir nustatė tautoms taikytinas normas. Tai buvo nacionalinė teisė, atvira visoms tautoms. Keleivis, atvykęs į Romą, negalėjo žinoti romėnų civilinės teisės normų, todėl naudojosi ius gentium, kuri jį saugojo, laiduodama jam teisingumą palaikant prekybinius santykius. Tačiau iš kur galėjo kilti tas institutų bendrumas tarp tautų? Aleksandras Didysis buvo užkariavęs visą Viduržemio jūros baseiną, jo valdymas paliko aukštos graikų kultūros pėdsakus, iš dalie paveikė ir užkariautųjų tautų mąstyseną. Po Romos imperijos sukūrimo romėnų mąstysena tapo prieinamesnė tų tautų žmonėms. Prigimtinė teisė yra visų teisinių normų pagrindas. Digesta ir kiti teisiniai dokumentai ius gentium tiesiog vadina prigimtine teise. Dauguma garsiausių Romos teisininkų visą romėnų teisinę sistemą dalijo į dvi kategorijas: prigimtinę teisę ir civilinę teisę. Vėlesnio laikotarpio, ypač V šimtmečio, teisininkai suskirstė Romos teisę į tris rūšis: civilinę, tautų teisę ir prigimtinę. Žinoma, tokia doktrina buvo taiklesnė, tobulesnė ir moksliškesnė. Toks suskirstymas veikiau reiškia, kad prigimtinė teisė tik padeda susifomuoti papročiams, kuriuos teisininkai išreiškia teisinėmis normomis. [...]

      26  69
  • Item type:Publication,
    Limiti della venerazione privata dei morti servi di Dio
    [Mirusių Dievo tarnų privataus gerbimo ribos]
    research article[2005]
    Misztal, Henryk
    SOTER: religijos mokslo žurnalas / SOTER: Journal of Religious Science, 2005, no. 16(44), p. 7-16

    I fedeli hanno voluto di proclamare santo il Papa Giovanni Paolo II subito dopo la morte. Dal punto di vista di diritto canonco il culto pubblico dei servi di Dio chi non sono beatificati o canonizzati è proibito nella Chiesa. Invece non sono proibiti alcune forme della venerazione privata. L’autore del articolo dimostra quali sono i limiti e le frontiere della popolare devozione alle persone morte in l'opinione della santità (durante i funerali, sulla tomba, l’invocazione del servo di Dio, nelle publicazioni e altre forme della devozione privata).

      39  55
  • Item type:Publication,
    Il lógos dell’esistenza ovvero della relazione che è libertà
    [Signs of existential (or relational) Logos freedom]
    research article[2008]
    Coda, Piero
    SOTER: religijos mokslo žurnalas / SOTER: Journal of Religious Science, 2008, no. 27(55), p. 31-41

    The article analyzes the concepts of truth and freedom in the philosophy of Luigi Pareyson. Special attention is paid to Pareyson’s first work Existence and the Human. The philosopher claims that human freedom has its ontological foundation in God. The human is called in his/her existence to find not Nothing, but rather the Logos, not chaos, but harmony. Human existence is meaningful when one authentically seeks a relationship with oneself and others through the perspective of faith. Such a relationship is possible only through acknowledging God’s existence. Pareyson claims that philosophy interprets reality (creation) as God’s gift. Truth and freedom have their ontological foundations in God’s human appearance through Jesus Christ, God’s eternal Logos. Therefore in philosophy the mind that is separated from faith is not competent to answer existential questions about good and evil, truth and freedom: absolute detachment from transcendence devaluates and impoverishes human existence.

      80  30
  • Item type:Publication,
    Limiti del pluralismo dei modelli delle relazioni fra Stati e Chiese nell’Unione Europea
    [Ryšių tarp valstybės ir bažnyčios modelių pliuralizmo ribotumai Europos Sąjungoje]
    research article[2008]
    Stanisz, Piotr
    SOTER: religijos mokslo žurnalas / SOTER: Journal of Religious Science, 2008, no. 27(55), p. 99-112

    The purpose of the present study is to address the questions pertaining to the competence of Community institutions in matters concerning churches and religions, with the aim of determining whether the traditional relations of individual countries with religious denominations and religions may be subject to modifications introduced by Community institutions. In other words, the study aims to explain whether Community institutions are entitled to make attempts to introduce top-down unification of the models of relationships holding between individual member states and religious denominations that exist in their territory. In order to answer these questions, it is necessary to conduct an analysis of current Community law. Moreover, the discussion will take into consideration the resolutions of the Treaty establishing a Constitution for Europe (although it was rejected by some European countries) and the Treaty of Lisbon (whose has not received ratifications of all member states yet). Taking into account those acts will make it possible to establish whether there exist any stable tendencies in European law as far as the subject at issue is concerned. [...]

      27  39