Limiti del pluralismo dei modelli delle relazioni fra Stati e Chiese nell’Unione Europea
| Author |
|---|
Stanisz, Piotr |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2008 | 27(55) | 99 | 112 |
The purpose of the present study is to address the questions pertaining to the competence of Community institutions in matters concerning churches and religions, with the aim of determining whether the traditional relations of individual countries with religious denominations and religions may be subject to modifications introduced by Community institutions. In other words, the study aims to explain whether Community institutions are entitled to make attempts to introduce top-down unification of the models of relationships holding between individual member states and religious denominations that exist in their territory. In order to answer these questions, it is necessary to conduct an analysis of current Community law. Moreover, the discussion will take into consideration the resolutions of the Treaty establishing a Constitution for Europe (although it was rejected by some European countries) and the Treaty of Lisbon (whose has not received ratifications of all member states yet). Taking into account those acts will make it possible to establish whether there exist any stable tendencies in European law as far as the subject at issue is concerned. [...]
Šio tyrimo tikslas yra atsakyti į klausimus, susijusius su Bendrijos institucijų kompetencija bažnyčių ir religijų atžvilgiu, siekiant nustatyti, ar atskirų valstybių tradiciniai ryšiai su religinėmis denominacijomis ir religijomis gali kisti taip, kaip apibūdina Bendrijos institucijos. Kitaip tariant, tyrimu siekiama išsiaiškinti, ar Bendrijos institucijos turi teisę mėginti įvesti hierarchinę unifikaciją, taikomą modeliams santykių, kuriuos palaiko atskiros valstybės narės ir jų teritorijose esančios religinės denominacijos. Norint atsakyti į šiuos klausimus, reikia atlikti dabartinių Bendrijos įstatymų analizę. Be to, diskusijoje bus atsižvelgiama į sutarties, sukuriančios Konstituciją Europai (nors kai kurios Europos šalys ir atmetė ją), ir Lisabonos sutarties (kurią ratifikavo dar ne visos valstybės narės) nuostatus. Atsižvelgus į šiuos veiksmus, bus įmanoma nustatyti, ar Europos teisėje egzistuoja kokios nors pastovios tendencijos, panašios į aptariamas šiame straipsnyje.