3. Mokslo žurnalai / Research Journals
Permanent URI for this communityhttps://hdl.handle.net/20.500.12259/261291
Browse
Search Results
SOTER: religijos mokslo žurnalas / SOTER: Journal of Religious ScienceItem type:Journal, Research Journal Editor-in-Chief:1924–1939, 1999–Religijos mokslų žurnalas „SOTER“ turi istorinį tęstinumą: pirmąjį numerį 1924 m. išleido Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultetas, 1940 m. sovietų okupacinė valdžia žurnalo leidimą uždraudė, tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę žurnalas buvo atkurtas ir 1999 m. atnaujintas VDU Katalikų teologijos fakultete. 2024 metais SOTER švęs 100 metų jubiliejų.
1440 5 Dóbor zawodników do osad wielowioslowych na podstawie zdolności rytmizacyjnych w wioślarstwieItem type:Publication, [Irkluotojų atrinkimas daugiaviečių valčių įguloms remiantis ritmo pajautimo sugebėjimais]research article[1998][S5][S007] ;Krupecki, KrzysztofEider, JerzySporto mokslas / Sport Science, 1998, no. 5, p. 38-43Darbe nagrinėjamas klausimas, kiek daugiaviečių valčių įgulos nariui svarbi ritmo pajautimo savybė ir jos įtaka sportiniams rezultatams. Įžanginėje darbo dalyje autoriai teigia, kad akademinių valčių irkluotojams reikalingas ne tik didelis aerobinis-anaeorobinis bioenergetinis potencialas, bet ir vienas iš sportininkų koordinacinių gebėjimų elementų - ritmo pajautimo gebėjimas, ypač didėjančio nuovargio sąlygomis. [...]
4 Litewskie dziedzictwo Czesława MiłoszaItem type:Publication, [The Lithuanian heritage of Czeslaw Milosz]research article[1998][S4][H004]Bardach, JuliuszDarbai ir dienos / Deeds and Days, 1998, no. 7 (16), p. 17-24Czeslaw Milosz, a poet, essay writer, Nobel prize winner, was born in Lithuania in 1911. His family belonged to the gentry for generations and participated in the local activities. He returns to his Lithuanian roots in numerous writings. Although writing in Polish, he expresses his feelings warmly to wards his homeland. Milosz also remembers the times of the Grand Duchy of Lithuania which was then united with the Polish Kingdom. Referring to the situation during the turn of the 19th century, he finds himself a member of so called ’natives’, ie intellectuals of noble origin. Although Polish in culture and language, they had strong feelings towards historic Lithuanian territories. The natives cooperated in the freeing of Lithuanians and Bielorussians, and colaborated with them for the common good of the motherland, where Jews, Tartars and Caraims resided as well. Czeslaw Milosz introduced vartaus historic aspects of the former Grand Duchy territories to the world literature. His personal attitude to Vilnius (Wilno) - the city of his youth was expressed e.g. in the poem ’’Nigdy od Ciebie miasto nie mogiem odjechač (I could never leave you, city)”. Nowadays, he seems to be glad to find Vilnius the capital of independent Lithuania.
32 - research article[1998][S4][H004]Fiut, AleksanderDarbai ir dienos / Deeds and Days, 1998, no. 7 (16), p. 33-39
The article explores the traditions of romanticism in Cz.Milosz’s poetry. The analysis of his poetic work proves Milosz’s close ties with his homeland, Lithuania. In the poet’s imagination real, actual experiences intermingle with images of the past. The poet metaphorically views Lithuania as a land of happiness. These idealized visions, however, are often obstructed by a brutal outward reality, repre sented by the Soviet autocratic regime. In this way Cz.Milosz seems to echo the most important motifs present in the poetry of Ad. Mickiewicz, as if he wants to write his own modern version of ’’Pan Tadeusz”
21 Adam Mickiewicz - twörca kultury pograniczaItem type:Publication, [Adomas Mickevičius - paribio kultūros kūrėjas]research article[1999][S4][S007]Jackiewicz, MieczyslawDarbai ir dienos / Deeds and Days, 1999, no. 09 (18), p. 7-12Paribio kultūra - susiklosčiusių istorinių aplinkybių padarinys. Mickevičiaus kūryboje gausiai remiamasi lietuvių, baltarusių liaudies papročiais. Pagrindiniu savo apmąstymų objektu poetas pasirenka istorinę Lietuvą. „Gražina”, „Konradas Valenrodas” suvirpino ne vieno lietuvio širdį, veikė lietuvių tautinės savimonės formavimąsi. Poeto kūryba įtakojo tiek baltarusių - Jankos Kupalos, Jakubo Kolaso, Maksimo Tanko, tiek lietuvių - Antano Baranausko, Kazio Binkio, Liudo Giros, Justino Marcinkevičiaus - literatūrinius ieškojimus. Adomo Mickevičiaus dėka Lietuva tapo mūzų buveine. Paribio kultūros poeto poveikis ryškus totoriams, karaimams, žydams.
47 3