Straipsnyje nagrinėjama itin aktuali jaunimo verslumo ugdymo problema. Lietuvos ir Europos švietimo dokumentų analizės bei užsienio šalių patyrimo pagrindu formuluojami verslumo ugdymo tikslai ir uždaviniai atsižvelgiant į Lietuvos edukacinį kontekstą. Pristatomi ir analizuojami empirinio tyrimo duomenys apie mokytojų požiūrį į verslumo ugdymo prielaidas bendrojo lavinimo vidurinėje mokykloje. Duomenų analizės pagrindu formuluojamos išvados apie tai, jog mokytojai iš esmės suprasdami verslumo esmę ir jo ugdymo svarbą, patys nėra tam darbui tinkamai pasirengę. Todėl išreiškia tobulinimosi poreikį. Be to, respondentai, pritardami, jog projektai ypač skatina jaunimo verslumą, patys nėra linkę dalyvauti projektinėje veikloje.

Straipsnyje pasitelkus filosofų, sociologų, edukologų teorines įžvalgas analizuo-jami „auginimo“ ir „globos“ reiškiniai, jų tarpusavio sąveika, pagrindžiamas jų papildomumas. Pastarųjų dešimtmečių ugdymo(si) paradigmų kaita ir naujos ugdymo tendencijos praplečia glo-bos ugdomosios funkcijos raišką, apimdamos visus vaiko raidos tarpsnius ir socialinės realybės situacijas. Autorės, pasiremdamos literatūros šaltinių ir atlikto empirinio tyrimo įžvalgomis, atskleidžia, kad ne giminės vaikų globa yra tam tikro komunikacinio santykio „globėjas – vaikas“ kūrimas(is). Šis santykis kaip socialinis fenomenas apima į vaiko ugdymą(si) orientuotų veiklų ir globėjo identiteto kūrimosi dermę. Nustatyta, kad globos ugdomoji funkcija reiškiasi esant tam tikroms ugdymo(si) sąlygoms: abipusiu vaiko ir jo globėjo dialogu; pasiruošimo, susipažinimo, krizės ir adaptacijos etapais; globėjo išsiugdytais gebėjimais ir vertybėmis.

The article is based on the findings from the comparative research ‘Peace Education and teacher training: today in the context of yesterday. A comparative perspective from Finland, Lithuania and Sweden’. The research is funded by CiCea (Children Identity and Citizenship. A European Association). The authors deal with some theoretical concepts, some policies and practices of peace education and present case studies from Lithuania and Sweden. The researchers conceptualise peace education from different (social, historical, educational) perspectives and try to answer to the questions ‘what does peace Education mean in different cultural, political, social, contexts?’, ‘what messages regarding the content, referring to explanations of violence, war, peace, communication and preparedness for peaceful life now and in the future are send to young people by peace education?’. At the end some conclusions are drawn from these case studies.

The authors of the article deals with the problem of education for social responsibility from teacher training and didactical perspectives. The authors stress that every society has a need to perpetuate itself, and establishes supports and promotes institutions which do so. And the role of educational communities is discussed because schools need to provide learning / teaching settings for students awareness of their responsibilities to the society. That knowledge, those skills and dispositions in a globalized context are different from traditional ones and they have to be researched.