Despite the changes in individualization ofour educational system, there are standart programs ands standart lessons. Humanistic educational principles entering educational system, the increasing cultural needs, have formed assumption that disabled children have a right to rise their life quality. The real problem is that they couldn’t demonstrate their value for a long time and to rehabilitate in the society. Musical education ofdisabled, focused to their adaptation, helps for disabled not only to harmonize psychics. Society is learning to meet disabled, to overcone the feeling ofproblematic communication. Possibilities ofintegration aren’t analysed in the scientific literature in the conditions of independent Lithuania, applying music as one ofthe ways wich could ensure integration of disabled. Hypothetical idea is: disabled children would reveal themselves, obtain psychological rehabilitation, connection with healthy children, attenting classes ofmusical education. The healthy children would obtain possibility to contact and to understand the problems of disabled. The object ofthe study is the interaction between disabled and healthy children in the process ofmusical activity. Musical education must be relatrd with ethnic and sociocultural context. The author discribed teacher’s and children’s point ofwiev to disabled. He deals with main features ofmusical education of disabled and believes oftheir parents. The author have came to conclusion, that the success of integration such children depends on teacher’s qualification, repertoire, musical and educational activity and initiative of disabled to live with their disability in our society.

Problemos aktualumas. Vienodos formulės, kuri tiktų kiekvieno neįgalaus ugdytinio integracijai, nėra, kadangi skiriasi kiekvieno asmens gebėjimai, poreikiai ir pasirinkimas. Vienoda tik tai, kad visi turi prigimtinę teisę visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, todėl būtina atrasti būdus, palengvinančius neįgaliųjų integraciją. Tyrimo objektas-sveikųjų ir neįgaliųjų vaikų sąveika muzikinio ugdymo procese, sritis - požiūrio kitimas į neįgaliuosius. Tikslas. Siekiant, kad neįgaliųjų integracija netaptų formalia, mechaniškai integruojant ugdytinius į sveikųjų vaikų klases ir paliekant juos adaptuotis, būtina atrasti priemones, padedančias keisti visuomenės požiūrį į neįgaliųjų potencines galimybes, skatinti socialinį sąmoningumą, ugdyti dvasingumą. Hipotezė. Požiūrio kaitą galėtų lemti sveikųjų ir neįgaliųjų vaikų buvimas drauge, užsiimant bendra veikla - muzikavimu. Tai sušvelnintų bendravimo metu kilusį disonansą, atsirandantį dėl nežinojimo apie sutrikusios sveikatos vaikų galimybes. Su tuo, ką sveikųjų vaikų šeimos nariai sužino per radiją, spaudą ar televiziją, integruotų klasių mokiniai susiduria nuolat bendraudami su kitokiais vaikais. Siekiant tikslo buvo iškelti uždaviniai: • nustatyti sveikųjų požiūrio į neįgaliuosius tendenciją; • sudaryti sąlygas neįgaliesiems ir sveikiesiems būti drauge, užsiimant panašia (šiuo atveju muzikine) veikla, parengti integruoto muzikinio mokymo modelį; • ištirti, ar keičiasi sveikųjų vaikų ir mokytojų požiūris. Tyrimo metodai: spausdintų šaltinių analizė, anketos, pokalbiai, interviu, stebėjimas

Straipsnyje pateikiama gyvenimo kokybės samprata ir išskiriama jos subjekty-vioji prasmė. Subjektyvioji gyvenimo kokybės prasmė, kaip emocijų, tapatumo ir priklausymo tam tikrai grupei suvokimo raiška, išryškinama neįgaliųjų meninio ugdymo procese. Tyrimas atskleidė sutrikusio intelekto jaunuolių gyvenimo kokybės kriterijų meninio ugdymo kontekste individualiuosius (charakterio bruožai, gebėjimai, emocijų ir nuotaikų raiška) ir socialinius (bendravimas su mokytojais, draugais, identifikavimasis su šeima) aspektus.

Straipsnyje analizuojamos autistinį sutrikimą turinčių jaunuolių bendravimo galimybės taikant įvairių rūšių muzikinę veiklą. Veiklos tyrimo duomenų analizė atskleidė muzikos klausymo, dainavimo, improvizavimo metu išryškėjusius bendravimo poreikio požymius ir jų įgyvendinimo galimybes.

Nepriklausomybės laikotarpiu prasidėjusią neįgaliųjų integraciją Lietuvoje keičia įtraukiojo (inkliuzinio) ugdymo poreikis. Atliekami moksliniai tyrimai, analizuojantys, kaip keičiasi visuomenės požiūris į negalią turinčius žmones, tiriama meno įtaka neįgaliųjų socializacijai, stiprinama juridinė šių asmenų ugdymo bazė. Meninio ugdymo dalykai (muzika, dailė, šokis, teatras) taip pat padeda ugdyti mokinių kompetencijas, reikalingas mokymuisi ir bendravimui, kūrybingai saviraiškai, komunikacijai ir individo vidinei darnai. Straipsnio tikslas – pasitelkiant mokslinės literatūros analizės metodą išryškinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių meninio ugdymo tikslus ir principus.

It is observed that autistic child has many problems such as social, language/ communication skills. This article describes educational and therapeutic approach how it is possible to stimulate communication with the autistic child using ethnic songs and games. The case study and microanalysis answer the questions what musical situations are beneficial for the communication and stimulates conscious preference. The findings propose that ethnic songs (specific text and heroes - ship, hare, changing meter or rhythm) attract attention of autistic child and stimulates creativity. Ethnic song refrains with short often repeated syllables improve mood and awaken musical improvisation; lullaby, including sleeping – awakening game, causes (or provokes) all types of communication (non verbal, verbal and musical) and gives the possibility to autistic child for the conscious preference.

Straipsnyje, remiantis mokslinės literatūros ir tyrimų rezutatais, atskleidžiamos terapinės dainos funkcijos, jos taikymo atstatant kalbos sutrikimus, kurie atsiranda po smegenų traumos, galimybės. Taikant mikroanalizės metodus ir muzikos terapijos technikas, atvejo analizės strategiją, išryškinami emociniai ir kognityviniai kalbą koreguojančio dainavimo momentai. Muzikos terapijos užsiėmimuose lyginami rezultatai, kurie buvo gauti taikant muzikinę veiklą (dainavimas, muzikos klausymas, muzikinės improvizacijos) ir verbalinį kontaktą. Atlikus 6 diagnostinius pjūvius, nustatyta, kad kalbos frazės dainavimo metu buvo ilgesnės, jos pasikartojo vidutiniškai dažniau negu žodinio bendravimo metu.

In the course of investigation teachers working together with assistants in integrated classes were questioned. The researchers spoke with the parents of disabled children; they would like to have not only the support on lessons, but also breaks, events on their way to shool and back. They would like also to get therapy and care for their children as well as guaranteed psychological protection, an opportunity to communicate and cooperate. It is significant to expand such spheres of activity where the teacher assistant would be strong and feel more like an equal partner of integrated education rather than like a competitor or controller...

The paper analyses peculiarities and the most evident abilities of the students at VPU history faculty besides their behaviour during psichologycal crisis is analysed. The results of the research showed that the greatest number of the students are those with artistic abilities. The author analyses how the would be teachers use their abilities managing psichological crisis..