Straipsnio objektas – prieštaringai vertinamo prancūzų rašytojo Alfredo Jarry (1873–1907) pjesė Karalius Ūbas (Ubu Roi), kurioje veiksmas vyksta Lenkijoje ir Lietuvoje, o vienas iš veikėjų – lokys. Visų pirma kyla klausimų, kodėl veiksmo fonui pasirinkta mūsų šalis ir ką reiškia Lietuvos ir lokio sugretinimas. Į tai bandome atsakyti, atkurdami kūrinio genezę ir atlikdami jo analizę. Tyrimui pasitelkiame kai kuriuos struktūrinės analizės principus ir komparatyvinės imagologijos nuostatas. Mums svarbu atskleisti Jarry kuriamo Lietuvos įvaizdžio „logiką ir tiesą“ (Jean-Marc Moura).

Straipsnyje siekiama atskleisti Lietuvos įvaizdį Napoleono armijos seržanto, 1812 metų žygio liudininko Jean-Baptiste François Bourgogne‘s atsiminimuose. Svarbiausias dėmesys skiriamas mūsų krašto ir jo gyventojų charakteristikai – kalbai, būdo savybėms, požiūriui į prancūzų kariuomenę. Remiantis imagologijos nuostatomis, teigiama, kad Lietuvos įvaizdis memuaruose nėra stereotipinis. Išankstines žinias apie mūsų šalį papildo asmeninio autoriaus jautrumo paakinti įspūdžiai. Kukli stebėtojo pozicija, lengva ironija ir humaniškas žvilgsnis sušvelnina žiaurią karo dramą, kurios arena lemtingai tapo Lietuva.