Šiuolaikinėje visuomenėje sveikatos raštingumas pripažįstamas kaip vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių sveiką gyvenseną ir sveikatą. Sveikatos raštingumas – tai asmeniniai gebėjimai rasti, suprasti, vertinti ir taikyti, siekiant kasdieniame gyvenime daryti išvadas ir priimti sprendimus, susijusius su sveikatos priežiūra, ligų prevencija ir sveikatos stiprinimu gyvenimo kokybei palaikyti arba gerinti visuose gyvenimo etapuose. Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad sveikatos raštingumas gali būti svarbus veiksnys motyvuojant žmones tapti fiziškai aktyviais. Sveikatos raštingumo tyrimai pastaruosius kelis dešimtmečius sulaukia vis didesnio užsienio šalių mokslininkų dėmesio, tačiau Lietuvoje tai dar retai tyrinėjama sritis. Mažai žinoma, kaip Lietuvos jaunimo sveikatos raštingumas susijęs fiziniu aktyvumu. Šio straipsnio tikslas – atskleisti jaunimo sveikatos raštingumo ir fizinio aktyvumo sąsajas. Atliekant tyrimą naudota anoniminė anketinė apklausa internetu. Klausimyną sudarė trys dalys: 1) demografiniai duomenys (lytis, amžius), 2) klausimas fiziniam aktyvumui nustatyti (Kaip dažnai per pastarąjį mėnesį mankštinotės 30 minučių ar ilgiau, pvz., bėgiojote, vaikščiojote, važinėjote dviračiu?), 3) sveikatos raštingumo klausimynas HLS-EU-Q-47. Tyrime savanoriškai dalyvavo 18–29 m. jaunuoliai, iš jų 399 vaikinai ir 399 merginos. Tyrimo duomenims analizuoti naudotas statistinis paketas IBM SPSS.26. Taikyti aprašomosios statistikos metodai (absoliutūs ir procentiniai dažniai, vidurkis, standartinis nuokrypis, minimali ir maksimali reikšmė, ekscesas ir asimetrijos koeficientas), taikytas Stjudento (angl. Student) t testas, Chi kvadrato testas, efekto dydžiui įvertinti – Kramerio V. Apibendrinus tyrimo duomenis, nustatyta, kad tik 38,8 proc. vaikinų ir 24,8 proc. merginų laikosi PSO rekomendacijų dėl fizinio aktyvumo, tik 41,8 proc. vaikinų ir 43,3 proc. merginų bendras sveikatos raštingumas pakankamas arba puikus. Bendro sveikatos raštingumo vidurkis (M = 31,09, SD = 7,34), apskaičiuotas visai tyrimo imčiai, rodo, kad jaunimui būdingas probleminis sveikatos raštingumas. Tiriant sveikatos raštingumo ir fizinio aktyvumo sąsajas, gauti nevienareikšmiški rezultatai. Nustatyta, kad tiek fiziškai aktyvių, tiek nepakankamai fiziškai aktyvių vaikinų sveikatos raštingumo lygis sveikatos priežiūros srityje ir ligų prevencijos srityje buvo panašus. Tačiau rasta, kad puikiu sveikatos raštingumu sveikatos stiprinimo srityje (χ2 = 7,951, p < 0,05) ir puikiu bendruoju sveikatos raštingumu (χ2 = 9,337, p < 0,05) pasižymėjo daugiau fiziškai aktyvių vaikinų nei neaktyvių. Nors tai statistiškai reikšmingos sąsajos, gautas efekto dydis nedidelis (Kramerio V atitinkamai 0,141 ir 0,153). Fiziškai aktyvių ir neaktyvių merginų imtyse sveikatos raštingumas sveikatos stiprinimo srityje buvo panašaus lygio. Fiziškai aktyvių merginų, kurioms būdingas puikus sveikatos raštingumas sveikatos priežiūros srityje (χ2 = 9,636, p < 0,05) ir puikus bendrasis sveikatos raštingumas (χ2 = 19,583, p < 0,0001), buvo statistiškai reikšmingai daugiau, palyginti su fiziškai neaktyviomis merginomis, nors Kramerio V reikšmė rodo nedidelį (V = 0,155) ir vidutinį (V = 0,222) poveikio dydį. Atlikto tyrimo rezultatai yra svarbus įrodymas, kad investicijos į jaunimo sveikatos raštingumą yra ypač svarbios, nes šių įgūdžių reikės ateityje priimant su sveikata susijusius sprendimus. Šis tyrimas padeda plėtoti sveikatos raštingumo tyrimus Lietuvoje, prisideda prie jaunimo sveikatos raštingumo pažinimo ir informuoja, kaip svarbu užtikrinti sveikatos raštingumo ugdymo tęstinumą jaunuoliams baigus vidurinio ugdymo pakopą.

Risk of frequent morbidity, self-reported health status and frequent use of medicines for headache and nervous strain was 1.5-1.7 times higher to those who exercise sometimes or never compared to those who exercise 2-3 and more times per week. School surroundings are not quite healthy and comfortable for Lithuanian students. Two thirds of students (67,0%) evaluated possibility to exercise during brakes as bad. The possibility to use to advantage the brakes when there are no lessons during the day at school (the "windows") was evaluated positively only by one fifth part of the respondents. The study showed that the information on some health topics students are getting at school is not sufficient. Every fifth respondent evaluated their information on physical activity and hardening as insufficient. One third part of them feels lack of information on headwork hygiene, stress management and doping influence on health.

Optimal physical activity was more characteristic for the students whose mother’s education is higher (43,2%) compared to the coevals with lower maternal education (33,5%), χ 2 =11,19, p=0,011. This difference is significant for the students, who live in the city. Students whose homework’s doing duration does not exceed the limit of 13 hours during the week, as it is recommended in the hygienic regulations, characterize optimal physical activity (66,1%) more often compared to those who prepare homework longer (53,7%), χ 2 =15,68, p=0,0001. Insufficient physical activity was more prevalent among those students who considered their ability to move actively at school as poor or insufficient (94,2%) compared to those, who evaluated this possibility as good (90,6%), χ 2 =4,6, p=0,032; to 12-formers these possibilities are more important than for 11 – formers. Among the students who indicated they lack the ability to schedule work and leisure time 52,1% of the respondents were characterized to have insufficient physical activity and 40,5% optimal physical activity, χ 2 =13,38, p=0,0001. This evidence is especially important among the girls and residents of the cities. Conclusion. Mother’s higher education, optimal duration of homework, favourable possibilities to move actively during the brakes at school, student’s ability to schedule work and leisure time are important in ensuring optimal physical activity among the 11-12 form students.