Straipsnyje parodoma, jog pedagogų požiūris į neįgaliųjų integraciją nėra pakankamai palankus nepriklausomai nuo respondentų amžiaus ar lyties, profesinio pasirengimo ar įgytos kvalifikacijos, darbo mokykloje stažo ar dabartinės jų darbovietės, turimo darbo su neįgaliais asmenimis patirties. Drauge akcentuojama, kad tokią situaciją galėjo sąlygoti pedagoginiame darbe kylančios problemos, nepakankamas pasirengimas darbui su neįgaliaisiais.

Gamtamokslinio ugdymo aktualumas ir šiandien nemažėja, priešingai, jis nuolat didėja. Pastaraisiais metais ir Lietuvoje prioritetas teikiamas integruotam gamtos mokslų dalykų mokymui, siejant su technologijos mokslais (gamtamokslinis n technologinis raštingumas /natural science and technological literacy/). Akcentuojama, kad savarankiškas moksleivių mąstymas lavinamas nepakankamai ir tai dažnai tęsiasi visą mokymosi bendrojo lavinimo mokykloje laiką. Reformuodama gamtamokslinį ugdymą bendrojo lavinimo mokykloje Lietuva įsijungia į pasaulinį procesą efektyvesnių ugdymo formų ir būdų paiešką. Šiame straipsnyje plėtojama nuostata, kad gamtamokslinis technologinis ugdymas turi būti nuosekliai ir sistemiškai realizuojamas per visus bendrojo lavinimo mokyklos lygmenis. Metodologinis gamtamokslinio technologinio ugdymo pagrindimas ypač svarbus šiame etape.