Šiame straipsnyje pateikiami kai kurie literatūrinio vertimo, kaip pagrindinės tarpkultūrinės komunikacijos priemonės, aspektai. Analizuojamas kritinis žymaus Gruzijos rašytojo ir visuomeninio veikėjo Iljos Čavčadzės laiškas, paskelbtas XIX a. antroje pusėje. Laiške aptariamas medžiagos vertimui parinkimas, kalba ir stilius. Tvirtinama, kad poezijos ir prozos dvikalbiai rinkiniai yra geriausi tarpkultūrinės komunikacijos pavyzdžiai. Kaip pavyzdys pateiktas dvikalbis studentų leidinys, išleistas Tbilisio valstybinio universiteto leidykloje ir skirtas Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejaus progai.