Esminių švietimo pokyčių sraute reikšmingiausios yra ugdymo perspektyvos - idealai, tikslai, uždaviniai. Idealu suprantama įsivaizduojamas etalonas, pagrindinis orientyras. Jis, nusakydamas svarbiausias konkrečios visuomenės nuostatas, yra kilniausias galutinis ugdymo tikslas. Tačiau pasiekti idealą nei visuomenė, nei asmenybė neturi pakankamų priemonių. Į jį galima tik artėti

Vaikų pažintinės veiklos ypatumams daro įtaką daugelis veiksnių: asmenybės ir sociokultūriniai lūkesčiai, ugdymo tikslai ir uždaviniai, ugdymo turinys, psichologiniai kriterijai, sociokultūrinis kontekstas bei mokytojo asmenybė. Mokymo ir mokymosi metodai yra tyrinėjami įvairiais aspektais. Straipsnyje atliekama probleminė literatūros analizė, tačiau svarbiausias tyrimo tikslas – atsakyti į klausimą, kaip patys mokiniai žiūri į įvairias pažintinės veiklos rūšis. Mokinių apklausa buvo atliekama naudojantis mokytojų pagalba ir specialiai (atsižvelgiant į mokinių amžių) adaptavus anketos klausimus. Tyrimo metu paaiškėjo kai kurios mokinių mokymosi bei pažintinės veiklos tendencijos. Bendrojo lavinimo mokyklos mokiniai, tiek jaunesni, tiek vyresni, pirmenybę teikė percepciniam mokymuisi. Itin nedidelė reikšmė buvo teikiama savarankiškam kūrybiniam darbui. Ryškus skirtumas buvo lyčių požiūriu: mergaitės daugiau dėmesio teikė reprodukciniam žinių atgaminimui, berniukai parodė didesnį norą tyrinėti. Visi respondentai nurodė labai mažai naujų, netradicinių metodų, kurių pageidautų. Tai autorius hipotetiškai sieja su pedagogų taikomais mokymo būdais. Mokinių apklausos duomenis lyginant su pamokų stebėjimu, interviu su ugdytojais bei ugdytiniais duomenimis, paaiškėjo, jog mokykloje dominuoja orientacija į dėstomus dalykus. Autorius konstatuoja, jog gana ryški (o tarp mergaičių – vyraujanti) mokinių orientacija į žinias, mokėjimus ir įgūdžius kelia susirūpinimą švietimo reformos efektyvumu. Tačiau kartu pastebimas ir mokinių noras aktyviai praktiškai veikti, tyrinėti, reikšti savo nuomonę.

Straipsnyje atskleidžiami pradinę mokyklą baigiančių vaikų profesiniai idealai, jų motyvacija. Mokinių svajonės gali padėti formuluoti konkrečius ugdymo(si) tikslus

Tyrimu bandoma nustatyti ketvirtųjų ir aštuntųjų klasių mokinių patiriamus neigiamus išgyvenimus mokykloje. Pagrindinės jų priežastys yra tarpusavio santykiai, mokomoji \ eikla, mokyklos režimas ir aplinka.

Straipsnyje nagrinėjamos pradinių klasių mokinių ir paauglių teigiamos emocijos mokykloje. Atskleidžiamos emocijų turinio, kokybės, dinamikos ypatybės.