Mokinių pažintinės veiklos prioritetai

Abstract

Vaikų pažintinės veiklos ypatumams daro įtaką daugelis veiksnių: asmenybės ir sociokultūriniai lūkesčiai, ugdymo tikslai ir uždaviniai, ugdymo turinys, psichologiniai kriterijai, sociokultūrinis kontekstas bei mokytojo asmenybė. Mokymo ir mokymosi metodai yra tyrinėjami įvairiais aspektais. Straipsnyje atliekama probleminė literatūros analizė, tačiau svarbiausias tyrimo tikslas – atsakyti į klausimą, kaip patys mokiniai žiūri į įvairias pažintinės veiklos rūšis. Mokinių apklausa buvo atliekama naudojantis mokytojų pagalba ir specialiai (atsižvelgiant į mokinių amžių) adaptavus anketos klausimus. Tyrimo metu paaiškėjo kai kurios mokinių mokymosi bei pažintinės veiklos tendencijos. Bendrojo lavinimo mokyklos mokiniai, tiek jaunesni, tiek vyresni, pirmenybę teikė percepciniam mokymuisi. Itin nedidelė reikšmė buvo teikiama savarankiškam kūrybiniam darbui. Ryškus skirtumas buvo lyčių požiūriu: mergaitės daugiau dėmesio teikė reprodukciniam žinių atgaminimui, berniukai parodė didesnį norą tyrinėti. Visi respondentai nurodė labai mažai naujų, netradicinių metodų, kurių pageidautų. Tai autorius hipotetiškai sieja su pedagogų taikomais mokymo būdais. Mokinių apklausos duomenis lyginant su pamokų stebėjimu, interviu su ugdytojais bei ugdytiniais duomenimis, paaiškėjo, jog mokykloje dominuoja orientacija į dėstomus dalykus. Autorius konstatuoja, jog gana ryški (o tarp mergaičių – vyraujanti) mokinių orientacija į žinias, mokėjimus ir įgūdžius kelia susirūpinimą švietimo reformos efektyvumu. Tačiau kartu pastebimas ir mokinių noras aktyviai praktiškai veikti, tyrinėti, reikšti savo nuomonę.