Tyrimo tikslas – nustatyti širdies susitraukimų dažnio (ÐSD) nuokrypio tašką nenutrūkstamo nuosekliai sunkėjančio krūvio metu ir palyginti sportinės aerobikos atstovių (aerobininkių) ir nesportuojančių merginų aerobinį pajėgumą. Buvo tirta 14 fiziškai aktyvių moksleivių (amžiaus vidurkis – 16,6±0,5 m.) ir 9 didelio meistriškumo sportininkės (amžiaus vidurkis – 22,6±5,7 m.). Tiriamosios atliko 9 min trukmės fizinį krūvį – laipiojo ant 0,30 m aukščio laiptelio. Laipiojimo tempas buvo reguliuojamas pagal muzikos tempą ir didinamas kas minutę po 10 dūžių, pradinis dažnumas – 80 dūžių per minutę (d./min). Fizinio krūvio metu visą laiką pulso matuokliu Polar ACCUREX-Plus buvo nepertraukiamai registruojamas širdies susitraukimų dažnis (ŠSD). Praėjus 3; 18 ir 33 minutėms po fizinio krūvio buvo imami kapiliarinio kraujo mėginiai ir nustatoma laktato koncentracija. ŠSD nuokrypio taškas buvo nustatomas netiesiogiai Conconi metodu pagal ŠSD ir darbo galingumo grafinę priklausomybę (Conconi ir kt., 1982, 1996). Paaiškėjo, kad 90% tiriamųjų, atliekančių nenutrūkstamą kas minutę sunkėjantį laipiojimo krūvį, egzistuoja ŠSD nuokrypio taškas, kuris artimas laktato kaupimosi slenksčiui. Aerobininkėms buvo būdingos didesnės šio slenksčio reikšmės, taip pat mažesnė laktato koncentracija po laipiojimo testo.

The aim of this study was to characterize aerobic capacity of sports aerobic athletes with different level of training during continuous increasing exercise. Lithuanian women aerobic gymnasts (15 subjects) participated in this study. According to performance (training) level they were divided in two groups: well trained (WT) and moderately trained (MT). All the subjects underwent maximum physical exercise (increasing run) with continuous intensity on the treadmill. During the treadmill test the respiratory gas exchanges parameters, heart rate and blood lactate concentration were measured. Respiratory gas exchange was established using telemetric equipment,heart rate was constantly registered every five seconds by pulse measuring instrument, lactate concentration in the blood (Kulis et al., 1988) was established by means of the Eksan‑G Universal (Lithuania) analyser using a membrane with ferment lactatoxidase. The results suggested that maximum and submaximum respiratorygas exchange and HR values of representatives of sports aerobic during the continuous incremental treadmill test were similar (p>0.05) in groups of athletes with different level of training.

Tyrimo objektas – irkluotojų aerobinis pajėgumas. Literatūros šaltinių teigimu, talentingų sportininkų paieška, jų atranka ir sportinis rengimas – viena svarbiausių šiuolaikinio sporto problemų. Svarbiausia yra sudaryti palankias sąlygas siekti puikių sportinių rezultatų, todėl turėtų būti tinkamai sutvarkyta sportininkų rengimo sistema: treniruotės metodika, organizavimas, kontrolė ir valdymas. Irkluotojai varžosi klasikiniame 2000 m nuotolyje. Nuotolio įveikimo trukmė – nuo 5 min 20 s iki 9 min – priklauso nuo valčių klasės, meistriškumo ir nuo oro sąlygų. Irklavime sportinius rezultatus sąlygoja sportininkų fizinio ir funkcinio pajėgumo lygmuo. Lietuvoje irkluotojų parengtumui kontroliuoti ir stebėti per mažai atliekama fiziologinių testavimų, todėl manome, kad šiai problemai spręsti tikslinga pasitelkti sporto mokslo tyrimų metodologiją. Tyrime dalyvavo aštuoni didelio meistriškumo akademinio irklavimo sportininkai, kurių amžius – 19,0 ± 1,6 metų, ūgis – 181,3 ± 6,4 cm, svoris – 75,3 ± 9,2 kg. Kūno sudėties rodikliai buvo nustatomi specialiomis svarstyklėmis „Tanita Body Composition Analyzer TBF‑300“ (Japonija). Aerobinis pajėgumas tirtas nuosekliai didinant krūvį, atliekamą irklavimo ergometru CONCEPT II. Viso tyrimo ir atsigavimo metu naudojant nešiojamąją sistemą „Oxycon Mobile“ (Jaeger, Vokietija) buvo registruojami dujų apykaitos rodikliai: deguonies suvartojimas (VO2), anglies dioksido išskyrimo greitis (VCO2), kvėpavimo dažnis, kvėpavimo tūris ir plaučių ventiliacija (Ve). ŠSD viso krūvio ir atsigavimo metu buvo registruojamas naudojant telemetrinį ŠSD matuoklį „Polar S810i“ (Polar, Suomija). Kapiliarinio kraujo mėginiai buvo imami iš piršto praėjus 5 min po nuosekliai didinamo krūvio. Buvo apskaičiuojami rodiklių aritmetiniai vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai. Taikyta kartotinių bandymų dispersinė analizė. Skaičiavimai atlikti IBM SPSS „Statistics“ 19 ir MS „Excel“ 2010 programomis. Tyrimo tikslas – nustatyti irkluotojų aerobinio pajėgumo kaitą skirtingais metinės treniruotės laikotarpiais. Tyrimo uždaviniai: nustatyti irkluotojų submaksimalius aerobinės ištvermės rodiklius skirtingais metinio ciklo laikotarpiais; nustatyti irkluotojų maksimalius aerobinės ištvermės rodiklius skirtingais metinio ciklo laikotarpiais. [...]