Sportinės aerobikos atstovių aerobinis pajėgumas nenutrūkstamo fizinio krūvio metu

Abstract

Tyrimo tikslas – nustatyti širdies susitraukimų dažnio (ÐSD) nuokrypio tašką nenutrūkstamo nuosekliai sunkėjančio krūvio metu ir palyginti sportinės aerobikos atstovių (aerobininkių) ir nesportuojančių merginų aerobinį pajėgumą. Buvo tirta 14 fiziškai aktyvių moksleivių (amžiaus vidurkis – 16,6±0,5 m.) ir 9 didelio meistriškumo sportininkės (amžiaus vidurkis – 22,6±5,7 m.). Tiriamosios atliko 9 min trukmės fizinį krūvį – laipiojo ant 0,30 m aukščio laiptelio. Laipiojimo tempas buvo reguliuojamas pagal muzikos tempą ir didinamas kas minutę po 10 dūžių, pradinis dažnumas – 80 dūžių per minutę (d./min). Fizinio krūvio metu visą laiką pulso matuokliu Polar ACCUREX-Plus buvo nepertraukiamai registruojamas širdies susitraukimų dažnis (ŠSD). Praėjus 3; 18 ir 33 minutėms po fizinio krūvio buvo imami kapiliarinio kraujo mėginiai ir nustatoma laktato koncentracija. ŠSD nuokrypio taškas buvo nustatomas netiesiogiai Conconi metodu pagal ŠSD ir darbo galingumo grafinę priklausomybę (Conconi ir kt., 1982, 1996). Paaiškėjo, kad 90% tiriamųjų, atliekančių nenutrūkstamą kas minutę sunkėjantį laipiojimo krūvį, egzistuoja ŠSD nuokrypio taškas, kuris artimas laktato kaupimosi slenksčiui. Aerobininkėms buvo būdingos didesnės šio slenksčio reikšmės, taip pat mažesnė laktato koncentracija po laipiojimo testo. The aim of this study was to evaluate the heart rate (HR) deflection point and to compare the aerobic capacity of sports aerobics athletes and physically active schoolgirls (of the similar age) during stepping exercises of continuously increasing intensity. The subjects were 14 physically active schoolgirls (16,6±0,5 years old) and 9 sports aerobics athletes (22,6 ± 5,0 years old). All subjects performed 9 min step test (the height of platform 0,30 m) of continuously increasing intensity. The exercise intensity was regulated by means of music rhythm with increment of 10 b/min each minute (starting frequency – 80 b/min). The HR values were continuously recorded by Polar HR monitor Accurex Plus and the capillary blood samples were obtained during recovery (3, 18, 33 min) for lactate analysis. The HR deflection point was determined by Conconi method from the relationship of HR and exercise intensity (Conconi et al., 1982, 1996;). The results showed that the HR deflection point was detectable in 90 % of subjects during stepping exercises of continuously increasing intensity. The greater values of HR deflection point and lower values of lactate concentration during recovery phase were observed in the sports aerobics athletes in comparison with physically active schoolgirls.