Manoma, kad bėgant 400 m fizinės ypatybės pasiskirsto taip: greitumui tenka 10 %, staigiajai jėgai – 10 %, o daugiausia dominuoja greitumo jėga (galingumas) ir jai tenka 80 % (Sandler, 2005), jėgos ištvermė padeda palaikyti bėgimo greitį ir nulemia sportinį rezultatą (Harre, Leopold, 1987). Nustatyta, kad po 400 m bėgimo reikšmingai sumažėja jėgos rodikliai atliekant vertikalius šuolius nuo 39 cm pakylos (Nummela et al., 1992). Taip pat nustatyta tiesinė priklausomybė tarp šuolio aukščio sumažėjimo ir laktato kiekio kraujyje po anaerobinio laktatinio fizinio krūvio. Mūsų darbo tikslas – nustatyti anaerobinio laktatinio fizinio krūvio įtaką 400 m bėgikų galingumo ir jėgos rodiklių kaitai. Tyrime dalyvavo 400 m bėgikai (n = 8; ūgis 181 ± 4,6 cm; kūno masė 72,2 ± 4,4 kg). Tyrimas buvo atliekamas 2011-01-10 LKKA lengvosios atletikos manieže (rato ilgis 200 m) per atvirą Kauno miesto čempionatą. Tiriamieji po raumenų tempimo pratimų atliko vertikalius šuolius iš vietos ir greitai amortizuojančiai atsispirdami (po 3 šuolius kas 1 min poilsio). Po šuolių tiriamieji atliko standartinę pramankštą, po jos pakartotinai atliko tuos pačius šuolius irdalyvavo varžybose (400 m bėgimas, anaerobinis laktatinis fizinis krūvis). Po 400 m bėgimo pailsėję 3 min vėl atliko vertikalius šuolius iš vietos ir greitai amortizuojančiai atsispirdami. Per varžybas buvo naudojama visiškai automatizuota finišo sistema, kuri automatiškai įsijungia nuo startininko šūvio ir automatiškai fiksuoja finišo laiką. Ši finišo sistema sertifikuota IAAF. Pažymėtas 400 m bėgimo nuotolis manieže (bėgimo danga Regupol AG). Palyginus 400 m bėgikų pirmų ir paskutinių 200 m bėgimo vidurkinius rezultatus, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (2,09 s) (p < 0,05). Palyginus 400 m bėgikų jėgos rodiklių pokyčius (atliekant vertikalų šuolį iš vietos) prieš pramankštą, po pramankštos ir po anaerobinio laktatinio fizinio krūvio, matyti, kad šuolio aukštis, kuris apibūdina jėgos rodiklius, reikšmingai sumažėjo tiek lyginant rezultatus prieš pramankštą ir po 400 m bėgimo, tiek po pramankštos ir po 400 m bėgimo (p < 0,05). Po anaerobinio laktatinio fizinio krūvio (400 m bėgimo varžybos) daugiausia sumažėja galingumo rodikliai (šuolio aukštis atliekant vertikalų šuolį greitai amortizuojančiai atsispiriant – 33,66 ± 9,88 %), jėgos rodikliai (vertikalaus šuolio aukštis) sumažėjo 19,23 ± 8,23 % (p < 0,05).

Krepšinyje per rungtynes labai svarbu gebėti nuolat su pertraukomis atlikti didelio intensyvumo veiksmus ir mažo intensyvumo veiksmų ir / arba atsigavimo derinius. Didelio intensyvumo judesiai, tokie kaip šuolis į viršų (kovoti dėl atšokusio kamuolio, blokuoti varžovų metimus ir atlikti metimus), krypties keitimas, kamuolio varymas, pagreitėjimas, užtvaros, bei mažo intensyvumo veikla, tokia kaip vaikščiojimas, stabdymas, neintensyvus aerobinis darbas, reikalingi norint pasiekti gerų rezultatų krepšinio rungtynėse. Krepšinyje, kaip ir bet kuriame kitame sporte, tiek prieš rungtynes, tiek prieš treniruotes yra būtina paruošti organizmą būsimai veiklai. Tai atliekama pramankštos metu, kuri yra reikalinga, kad būtų pasiektas optimalus pasirodymas ir pasirengimas rungtynių ar treniruočių krūviams. Mūsų tyrimo tikslas – nustatyti skirtingų tipų pramankštos poveikį krepšininkų galingumo rodikliams ir jų kaitai rungtynių metu.

Tyrimo metu buvo atliekama dviejų tipų pramankšta: anaerobinio alaktatinio ir anaerobinio alaktatinio / laktatinio. Tyrime dalyvavo didelio meistriškumo krepšininkai (n = 20). Prieš pramankštą, po jos ir tarp krepšinio rungtynių kėlinių buvo atliekami vertikalaus šuolio bei 20 m bėgimo iš starto testai. Išanalizavus tyrimo rezultatus nustatyta, kad tiek anaerobinio alaktatinio, tiek anaerobinio alaktatinio / laktatinio tipo pramankšta reikšmingai pagerino vertikalaus šuolio rezultatus, tačiau anaerobinio alaktatinio tipo pramankšta, kurioje buvo taikomas raumenų potenciaciją sukeliantis fizinis krūvis, labiau pagerino vertikalaus šuolio rezultatus nei anaerobinio alaktatinio / laktatinio tipo pramankšta (p < 0,05). Įvertinus galingumą atspindinčių testų rezultatų kaitą rungtynių metu nustatyta, kad po visų kėlinių tiek vertikalaus šuolio, tiek 20 m bėgimo rezultatai geresni buvo tos grupės tiriamųjų, kurie prieš rungtynes atliko anaerobinio alaktatinio tipo pramankštą. Tyrimas atskleidė, kad didelio meistriškumo krepšininkams efektyviausia taikyti anaerobinio alaktatinio tipo pramankštą, į kurią būtų įtraukti raumenų potenciaciją sukeliantys pratimai. Tokio tipo pramankšta labiausiai pagerina galingumą atspindinčių testų rezultatus ir jų kaitą rungtynių metu.