3. Mokslo žurnalai / Research Journals
Permanent URI for this communityhttps://hdl.handle.net/20.500.12259/261291
Browse
Search Results
Anaerobinio laktatinio fizinio krūvio įtaka bėgimo kinematinių charakteristikų kaitaiItem type:Publication, [Anaerobic lactic exercise influence on the kinematics characteristics of running]journal article[2011] ;Stanislovaitienė, Jūratė ;Stanislovaitis, Aleksas ;Rauktys, Donatas ;Kavaliauskienė, EditaJanuševičius, DonatasSporto mokslas / Sport Science, 2011, no. 2, p. 49-54400 m bėgimo rezultatą iš esmės lemia greitumo ištvermė, t. y. gebėjimas palaikyti maksimalų greitumą 45 s laikotarpiu. Tyrėjų teigimu, sėkmingam 400 m bėgimui reikia optimalių bėgimo žingsnio techninių charakteristikų nepaisant nuovargio ir racionalaus jėgų paskirstymo. Mūsų tyrimo tikslas buvo nustatyti anaerobinio laktatinio fizinio krūvio įtaką 400 m bėgikų bėgimo kinematinių charakteristikų kaitai. Tyrime dalyvavo 400 m bėgikai (n = 8; ūgis 183 ± 5,7 ± 5,1 cm; kūno masė 73,6 ± 3,8 kg). Tyrimas buvo atliekamas 2011-02-12 LKKA lengvosios atletikos manieže (rato ilgis 200 m) per Lietuvos universitetų lengvosios atletikos žiemos čempionatą. Tiriamieji (n = 8), atlikę jiems įprastą pramankštą, dalyvavo varžybose (400 m bėgimas, anaerobinis laktatinis fizinis krūvis). Bėgimo metu 150 ir 350 metre vaizdo kamera (TEMPLO Standart su 100 Hz BASLER A600f) buvo filmuojami bėgikų kinematinių charakteristikų rodikliai. Vėliau nufilmuotas vaizdas iš TEMPLO Standart programos perkeltas į SIMI MOTION judesio analizės programą, čia buvo skaičiuojamos ir analizuojamos žingsnio kinematinės charakteristikos – polėkio trukmė, atramos trukmė, žingsnio ilgis, dažnis, t. p. apskaičiuotas bėgimo greitis. Per varžybas naudojama visiškai automatizuota finišo sistema, kuri automatiškai įsijungia nuo startininko šūvio ir automatiškai fiksuoja finišo laiką. Ši finišo sistema sertifikuota IAAF. Pažymėtas 400 m bėgimo nuotolis manieže (bėgimo danga Regupol AG). Palyginus 400 m bėgikų bėgimo kinematinių charakteristikų reikšmes 150 ir 350 nuotolio metre nustatyta, kad anaerobinis laktatinis fizinis krūvis, t. y. 400 m bėgimas, darė reikšmingą įtaką (pailgino) atramos trukmei, žingsnio dažniui ir ilgiui bėgimo nuotolyje – atitinkamai 13,24 %, 6,40 % ir 10,19 % (p < 0,05). Polėkio trukmė sutrumpėjo, tačiau statistiškai reikšmingai nepakito (skirtumas 2,99 %). Padarytos tokios išvados: 1. Anaerobinis laktatinis fizinis krūvis iš visų bėgimo kinematinių charakteristikų daugiausia pablogina atsispyrimo trukmę, ji pailgėjo 13,66 ± 2,12 %. 2. Didžiausią įtaką bėgimo greičio sumažėjimui antroje 400 m bėgimo nuotolio dalyje turi žingsnio ilgio sutrumpėjimas.
20 116 Anaerobinio laktatinio fizinio krūvio įtaka galingumo ir jėgos rodiklių kaitaiItem type:Publication, [Anaerobic lactic exercise influence on the parameters of power and strength]journal article[2011] ;Stanislovaitienė, Jūratė ;Stanislovaitis, Aleksas ;Kavaliauskienė, Edita ;Bradauskienė, KristinaJanuševičius, DonatasSporto mokslas / Sport Science, 2011, no. 3, p. 18-22Manoma, kad bėgant 400 m fizinės ypatybės pasiskirsto taip: greitumui tenka 10 %, staigiajai jėgai – 10 %, o daugiausia dominuoja greitumo jėga (galingumas) ir jai tenka 80 % (Sandler, 2005), jėgos ištvermė padeda palaikyti bėgimo greitį ir nulemia sportinį rezultatą (Harre, Leopold, 1987). Nustatyta, kad po 400 m bėgimo reikšmingai sumažėja jėgos rodikliai atliekant vertikalius šuolius nuo 39 cm pakylos (Nummela et al., 1992). Taip pat nustatyta tiesinė priklausomybė tarp šuolio aukščio sumažėjimo ir laktato kiekio kraujyje po anaerobinio laktatinio fizinio krūvio. Mūsų darbo tikslas – nustatyti anaerobinio laktatinio fizinio krūvio įtaką 400 m bėgikų galingumo ir jėgos rodiklių kaitai. Tyrime dalyvavo 400 m bėgikai (n = 8; ūgis 181 ± 4,6 cm; kūno masė 72,2 ± 4,4 kg). Tyrimas buvo atliekamas 2011-01-10 LKKA lengvosios atletikos manieže (rato ilgis 200 m) per atvirą Kauno miesto čempionatą. Tiriamieji po raumenų tempimo pratimų atliko vertikalius šuolius iš vietos ir greitai amortizuojančiai atsispirdami (po 3 šuolius kas 1 min poilsio). Po šuolių tiriamieji atliko standartinę pramankštą, po jos pakartotinai atliko tuos pačius šuolius irdalyvavo varžybose (400 m bėgimas, anaerobinis laktatinis fizinis krūvis). Po 400 m bėgimo pailsėję 3 min vėl atliko vertikalius šuolius iš vietos ir greitai amortizuojančiai atsispirdami. Per varžybas buvo naudojama visiškai automatizuota finišo sistema, kuri automatiškai įsijungia nuo startininko šūvio ir automatiškai fiksuoja finišo laiką. Ši finišo sistema sertifikuota IAAF. Pažymėtas 400 m bėgimo nuotolis manieže (bėgimo danga Regupol AG). Palyginus 400 m bėgikų pirmų ir paskutinių 200 m bėgimo vidurkinius rezultatus, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (2,09 s) (p < 0,05). Palyginus 400 m bėgikų jėgos rodiklių pokyčius (atliekant vertikalų šuolį iš vietos) prieš pramankštą, po pramankštos ir po anaerobinio laktatinio fizinio krūvio, matyti, kad šuolio aukštis, kuris apibūdina jėgos rodiklius, reikšmingai sumažėjo tiek lyginant rezultatus prieš pramankštą ir po 400 m bėgimo, tiek po pramankštos ir po 400 m bėgimo (p < 0,05). Po anaerobinio laktatinio fizinio krūvio (400 m bėgimo varžybos) daugiausia sumažėja galingumo rodikliai (šuolio aukštis atliekant vertikalų šuolį greitai amortizuojančiai atsispiriant – 33,66 ± 9,88 %), jėgos rodikliai (vertikalaus šuolio aukštis) sumažėjo 19,23 ± 8,23 % (p < 0,05).
27 54