Nuo 1892 iki 2003 m. apie didįjį tautų mokytoją, čekų pedagogą Janą Amosą Komenskį (Comenius, 1592-1670) lietuvių kalba paskelbta apie 60 publikacijų [21], iš kurių 5 išleistos atskiromis knygomis. Pirmąjį straipsnį apie J. A. Komenskį lietuvių kalba 1892 m. paskelbė pedagogas ir rašytojas Pranas Mašiotas. Pirmąjį atskirą leidinį lietuvių kalba - vertimą iš rusų kalbos - bibliografas ir mokslo populiarintojas Nikolajus A. Rubakinas. Sovietmečiu pirmąjį leidinį apie J. A. Komenskį parašė prof. J. Laužikas (1957). 1971 m. išleistas mokslinių straipsnių rinkinys „J. A. Komenskio pedagoginės idėjos“. 2002 m. Klaipėdos universitetas išleido pedagogo doc. V. Pupšio monografiją „J. A. Komenskis ir Lietuva“.

Šiame straipsnyje, remiantis XVI-XVIII a. dokumentais ir publikacijomis atskleidžiamos istorijos didaktinės minties ištakos ir istorijos kelias j vidurines mokyklas

During 70 years of existence of Vilnius Pedagogical University three significant periods shall be distinguished. The first period — since its establishment in 1935 until 1943. This is the period of Pedagogical Institute of the Republic being the first higher pedagogical school. During this period the Institute has educated over 500 primary school teachers of high qualification. In 1943 the Institute was closed by Nazis. In 1944 the Institute was reestablished and named Vilnius State Pedagogical Institute. The period between 1944 and 1990 marks another period of the development of the university. During this period around 37 thousand graduates have finished the Institute. They composed about half of the total number of education employees of the Republic. During this period education of teachers was restricted by sovietization and politization. 1990-2005 is the third period of the history of the University. In 1992 the Institute was granted a status of the university. It has already trained about 17,8 thousand graduates with the bachelor's degree and over 3000 graduates with the master’s degree. They represent the most mature potential of Lithuanian education system of first half of the XXI century. Professors of the University have significantly contributed to the science of the Republic of Lithuania.

Straipsnyje, remiantis carinės Rusijos švie-timo dokumentais, periodika ir kitomis publikacijomis, nagrinėjama istorijos vieta, jos tikslai ir mokymo organi-zavimas Lietuvos mokyklose 1795-1918 m. ir vykusių pokyčių priežastys. Išryškinamas carinės administracijos ir Lietuvos inteligentijos požiūris į tautos istoriją ir jos svarbą jaunimo ugdymui. Prijungus Lietuvą prie Rusijos, Lietuvoje buvusi Respublikos laikų istorijos mokymo sistema buvo panaikinta. Lietuvos istorija išbraukta iš mokymo planų. Demokratiniai, respublikoniški Respublikos laikų vadovėliai buvo pakeisti rusiškais monar- chistinių pažiūrų autorių vadovėliais. Lietuvos inteligentija, krašto mokytojai stengėsi išsaugoti mokyklose tautos ir valstybės istoriją, rašė vadovėlius, populiarino šalies istoriją per grožinę literatūrą, beletristiką. Atgavus lietuvišką spaudą išsikovojo teisę mokyti Lietuvos istoriją pradžios, o Pirmojo pasaulinio karo pradžioje (1916—1917) ir vidurinėse mokyklose.