Tyrimų tikslas - nustatyti brandaus ir senyvo amžiaus vyrų raumenų mažų dažnių nuovargio atliekant kartotinį izometrinį fizinį krūvį skirtumus. Po kartotinio izometrinio fizinio krūvio brandaus ir senyvo amžiaus vyrų raumenyse kyla mažų dažnių nuovargis, kuris neišnyksta net per 60 nūn. Mažų dažnių nuovargis priklauso nuo raumens ilgio: tiek brandaus, tiek ir senyvo amžiaus vyrų mažų dažnių nuovargis buvo didesnis esant mažam raumens ilgiui, ir tai ypač pasireiškė pei pirmąsias atsiga vimo po krūvio minutes. Brandaus amžiaus vyrų raumenų mažų dažnių nuovargis, užregistruotas iš karto po krūvio, buvo statistiškai Įsitikimai (P<0,05) didesnis negu senyvo amžiaus vyrų, nors izometrinio kartotinio fizinio krūvio trukmė nesiskyrė. Išvada: senstant didėja griaučių raumenų atsparumas mažų dažnių nuovargiui.

Tyrimo tikslas - nustatyti lengvaatlečių sprinterių ir stajerių raumenų nuovargio ypatumus kas 20 s atliekant 100 šuolių maksimaliu intensyvumu. Buvo tiriami suaugę (18-24 metų) didelio meistriškumo lengvaatlečiai sprinteriai (n = 7) ir staje riai (n=8). Prieš šuolius, tuojau po šuolių ir praėjus 20 min buvo registruojami raumenų valingojo ir nevalingojo susitraukimo rodikliai. Tyrimo rezultatai parodė, kad kas 20 s atliekant ekscentrinius-koncentrinius pratimus maksimaliu intensyvumu pasireiškia ne metabolinis, bet struktūrinis nuovargis. Tačiau jis nepriklauso nuo lengvaatlečių treniruotės krūvių specifikos.