Darbo hipotezė buvo: pereinamuoju laikotarpiu taikoma 5 savaičių aktyvi nedidelio intensyvumo ir apimties fizinės veiklos programa sumažina adaptacijos mažėjimo procesus ir gali turėti teigiamą poveikį 17–18 metų rankininkų sportiniam parengtumui [...]

Reguliarios treniruotės ir intensyvūs krūviai yra vieni iš pagrindinių veiksnių, kurie daro poveikį kūno sudėjimui vaikystėje ir paauglystėje. Meninėje gimnastikoje pranašesnės tos gimnastės, kurios pasižymi nedideliu poodiniu riebalų kiekiu, ilgomis apatinėmis ir viršutinėmis galūnėmis. Tačiau ypač svarbu – nustatyti optimalų kūno sudėjimą tam tikrais amžiaus tarpsniais bei kūno sudėjimo ir kūno masės komponentų įtaką sportiniams rezultatams. Tyrime dalyvavo 41 meninės gimnastikos atstovė iš Kauno (t.y. vidutiniškai 11,84±1,33 metų amžiaus, 152,94±9,1 cm ūgio, 39,78±6,87 kg svorio, turinčios 16,86±1,4 kūno masės indeksą ir 11,74±4,96% poodinio riebalinio audinio sluoksnį gimnastės, kurių meistriškumas svyravo nuo nacionalinio iki miesto lygio). Buvo išanalizuoti 89 kūno masės komponentų tyrimo atvejai priskiriant juos tuo metu atitinkančiai amžiaus ir meistriškumo grupei. Vyresnio amžiaus gimnasčių grupėje (12–14 metų) geriausi rezultatai buvo aukščiausių, vidutinio ir net didžiausių svorio (42,4 ir 48,6 kg), geriausiai subalansuoto ūgio ir svorio santykio (KMI) bei turinčių optimalų poodinį riebalinį sluoksnį gimnasčių (p<0,05). Tarp jaunesnių gimnasčių (9–11 metų) geresnius rezultatus pasiekė mažiausios, lengviausios, turinčios mažiausią kūno masės indeksą ir vidutinį poodinio riebalinio audinio sluoksnį gimnastės (p>0,05). Palyginus gautus duomenis su elito sportininkių (Georgopoulos et al., 2001), Graikijos (Douda et al., 2002) ir Kanados (Klentrou, Pyley, 2003) gimnasčių tyrimų rezultatais, nustatyta, kad mūsų šalies visų amžiaus grupių gimnastės linkusios būti aukštesnės ir sunkesnės (p<0,001). Tai gali turėti neigiamos įtakos teisėjų vertinimui ir sportinio parengtumo realizavimui.

Pasyvus poilsis sukelia sportinio parengtumo lygio prastėjimą, detreniruotumą ir deadaptacijos reiškinius. Išlaikyti sportinį parengtumą reikia daug mažiau pastangų, negu jį išugdyti. Tyrimo tikslas – nustatyti septynių savaičių sumažėjusios fizinės veiklos ir 10 savaičių pasyvaus poilsio poveikį 17–18 metų rankininkų atletiniam ir techniniam detreniruotumui. Tiriamieji: Lietuvos olimpinio sporto centro 17–18 metų rankininkai – Lietuvos jaunių rinktinės nariai ir kandidatai. Darbe taikytas vienos alternatyvos eksperimentas (pasibaigus pagrindiniam varžybų sezonui, rankininkai dar septynias savaites treniravosi po 3–4 kartus per savaitę, kitas 10 pereinamojo laikotarpio savaičių jie pasyviai ilsėjosi). Rankininkai buvo tiriami tris kartus: 1) pasibaigus oficialioms sezono varžyboms; 2) pereinamojo laikotarpio pradžioje – po 7 savaičių sumažėjusio krūvio; 3) pereinamojo laikotarpio pabaigoje – po 10 savaičių pasyvaus poilsio. Buvo nustatyti kūno sudėjimo (3 rodikliai), atletinio (9 rodikliai) ir techninio (7 rodikliai) parengtumo detreniruotumo pokyčiai. Atletinio ir techninio parengtumo rodiklių sąveika visų trijų testavimø metu buvo skirtinga. Septynių savaičių mažesnio intensyvumo fizinis krūvis pagerino 17–18 metų rankininkų techninio ir kai kuriuos atletinio parengtumo (greitumo, greitumo jėgos) rodiklius, tačiau nepadėjo išlaikyti bendrosios ištvermės lygio – ji blogėjo. Šis fizinis krūvis, leidęs pagerinti koordinacinius rankininkų gebėjimus, galėjo palankiai sąlygoti ir kamuolio valdymo technikos veiksmų kitimus. Po 10 savaičių pasyvaus poilsio labiau pablogėjo specifinio pobūdžio, t. y. techninio parengtumo, rodikliai. Nustatyta, kad 17–18 metų rankininkų specifinio gebėjimo rodiklių detreniruotumui sumažinti reikšmingą poveikį turėjo septynių savaičių mažesnio intensyvumo specifinė rengimo programa, pasyvus 10 savaičių trukmės poilsis turėjo reikšmingą poveikį rankininkų specifinių gebėjimų detreniruotumui, 17 savaičių trukmės mišrios veiklos poveikis buvo dinamiškai individualus – vienų rodiklių kaita nuo kitų rodiklių buvo labiau nepriklausanti nei priklausanti. Pagerėjus ar pablogėjus vieniems rodikliams nežinia, kaip pakis kiti rodikliai.