Tik nuolatinė elito sportininkų parengtume ir sąveikos su sportiniais rezultatais svarbiausiose pasaulio sporto varžybose analizė leidžia nustatyti vyraujančias tendencijas ir numatyti tolesnes sportininkų rengimo kryptis, kad treniruojamų sporti- ninkų parengtumas atitiktų elito lygį. Matematinės statistikos metodais buvo tirti 2006 metų Europos vyrų rankinio čempio- nato 16 šalių rinktinių (n=273) dalyvių ūgio, varžybinėspatirties, amžiaus įtaka sportiniams rezultatams (n=47 rungtynės). Duomenys paimti iš Europos rankinio federacijos oficialių dokumentų. Čempionato dalyvis vidutiniškai buvo žaidęs 70±57 rungtynes, įmetęs 70±57įvarčių, 27,8±3,8metų amžiaus, 191,5±6,4 cm ūgio. Aukštesnes (1-6) vietas užėmusių rinktinių žaidėjai turėjo didesnę patirtį nei žemesnes vietas užėmusių rinktinių žaidėjai. Statistiškai reikšmingų ūgio rodiklių skirtumų taip rinktinių nenustatyta. 2006 m. Europos rankinio čempionato dalyviai buvo žaidę 17rungtynių mažiau nei 2004 metų to paties čempionato (87±62) dalyviai ir įmetę net 98 įvarčiais mažiau nei Atėnų olimpinių žaidynių rankinio rinktinių dalyviai, be to, jie buvo 0,5 metų jaunesni nei ankstesnio 2004 metų Europos čempionato dalyviai (28,3 ±3,9) ir 0,7 m. jaunesni nei Atėnų olimpinių žaidynių rankinio rinktinių dalyviai (28,5 ±4,6). Laimėti rungtynes labiau padėjo žaidėjų patirties rodikliai (r=0,1126) nei žaidėjų amžius (r2=0,0873) ir ūgis (E=0,0021).

Reguliarios treniruotės ir intensyvūs krūviai yra vieni iš pagrindinių veiksnių, kurie daro poveikį kūno sudėjimui vaikystėje ir paauglystėje. Meninėje gimnastikoje pranašesnės tos gimnastės, kurios pasižymi nedideliu poodiniu riebalų kiekiu, ilgomis apatinėmis ir viršutinėmis galūnėmis. Tačiau ypač svarbu – nustatyti optimalų kūno sudėjimą tam tikrais amžiaus tarpsniais bei kūno sudėjimo ir kūno masės komponentų įtaką sportiniams rezultatams. Tyrime dalyvavo 41 meninės gimnastikos atstovė iš Kauno (t.y. vidutiniškai 11,84±1,33 metų amžiaus, 152,94±9,1 cm ūgio, 39,78±6,87 kg svorio, turinčios 16,86±1,4 kūno masės indeksą ir 11,74±4,96% poodinio riebalinio audinio sluoksnį gimnastės, kurių meistriškumas svyravo nuo nacionalinio iki miesto lygio). Buvo išanalizuoti 89 kūno masės komponentų tyrimo atvejai priskiriant juos tuo metu atitinkančiai amžiaus ir meistriškumo grupei. Vyresnio amžiaus gimnasčių grupėje (12–14 metų) geriausi rezultatai buvo aukščiausių, vidutinio ir net didžiausių svorio (42,4 ir 48,6 kg), geriausiai subalansuoto ūgio ir svorio santykio (KMI) bei turinčių optimalų poodinį riebalinį sluoksnį gimnasčių (p<0,05). Tarp jaunesnių gimnasčių (9–11 metų) geresnius rezultatus pasiekė mažiausios, lengviausios, turinčios mažiausią kūno masės indeksą ir vidutinį poodinio riebalinio audinio sluoksnį gimnastės (p>0,05). Palyginus gautus duomenis su elito sportininkių (Georgopoulos et al., 2001), Graikijos (Douda et al., 2002) ir Kanados (Klentrou, Pyley, 2003) gimnasčių tyrimų rezultatais, nustatyta, kad mūsų šalies visų amžiaus grupių gimnastės linkusios būti aukštesnės ir sunkesnės (p<0,001). Tai gali turėti neigiamos įtakos teisėjų vertinimui ir sportinio parengtumo realizavimui.

Pasyvus poilsis sukelia sportinio parengtumo lygio prastėjimą, detreniruotumą ir deadaptacijos reiškinius. Išlaikyti sportinį parengtumą reikia daug mažiau pastangų, negu jį išugdyti. Tyrimo tikslas – nustatyti septynių savaičių sumažėjusios fizinės veiklos ir 10 savaičių pasyvaus poilsio poveikį 17–18 metų rankininkų atletiniam ir techniniam detreniruotumui. Tiriamieji: Lietuvos olimpinio sporto centro 17–18 metų rankininkai – Lietuvos jaunių rinktinės nariai ir kandidatai. Darbe taikytas vienos alternatyvos eksperimentas (pasibaigus pagrindiniam varžybų sezonui, rankininkai dar septynias savaites treniravosi po 3–4 kartus per savaitę, kitas 10 pereinamojo laikotarpio savaičių jie pasyviai ilsėjosi). Rankininkai buvo tiriami tris kartus: 1) pasibaigus oficialioms sezono varžyboms; 2) pereinamojo laikotarpio pradžioje – po 7 savaičių sumažėjusio krūvio; 3) pereinamojo laikotarpio pabaigoje – po 10 savaičių pasyvaus poilsio. Buvo nustatyti kūno sudėjimo (3 rodikliai), atletinio (9 rodikliai) ir techninio (7 rodikliai) parengtumo detreniruotumo pokyčiai. Atletinio ir techninio parengtumo rodiklių sąveika visų trijų testavimø metu buvo skirtinga. Septynių savaičių mažesnio intensyvumo fizinis krūvis pagerino 17–18 metų rankininkų techninio ir kai kuriuos atletinio parengtumo (greitumo, greitumo jėgos) rodiklius, tačiau nepadėjo išlaikyti bendrosios ištvermės lygio – ji blogėjo. Šis fizinis krūvis, leidęs pagerinti koordinacinius rankininkų gebėjimus, galėjo palankiai sąlygoti ir kamuolio valdymo technikos veiksmų kitimus. Po 10 savaičių pasyvaus poilsio labiau pablogėjo specifinio pobūdžio, t. y. techninio parengtumo, rodikliai. Nustatyta, kad 17–18 metų rankininkų specifinio gebėjimo rodiklių detreniruotumui sumažinti reikšmingą poveikį turėjo septynių savaičių mažesnio intensyvumo specifinė rengimo programa, pasyvus 10 savaičių trukmės poilsis turėjo reikšmingą poveikį rankininkų specifinių gebėjimų detreniruotumui, 17 savaičių trukmės mišrios veiklos poveikis buvo dinamiškai individualus – vienų rodiklių kaita nuo kitų rodiklių buvo labiau nepriklausanti nei priklausanti. Pagerėjus ar pablogėjus vieniems rodikliams nežinia, kaip pakis kiti rodikliai.

Tyrimo tikslas – nustatyti Lietuvos vyrų rankinio rinktinės 2004–2006 metų laikotarpio žaidimo ginantis ypatumus. Taikant kompiuterinę rankinio komandos veiksmų registravimo ir analizės programą buvo stebėta 13 Lietuvos vyrų rankinio rinktinės 2004–2006 metų Europos ir pasaulio čempionatų kvalifikacinėse varžybose žaistų rungtynių. Išanalizuoti Lietuvos vyrų rankinio rinktinės to laikotarpio gynybos veiksmų ypatumai, vartininkų žaidimo veiksmingumas, žaidimo ginantis pranašumai ir trūkumai. Lietuvos vyrų rankinio rinktinės gynybos veiksmingumas buvo 58,7 ± 9,5 %, žaidėjai gebėjo veiksmingiausiai gintis varžovams atakuojant iki 30 s (52,7 ± 13,7 %), veiksmingai kaip ir elito rinktinės taikė gynybos sistemas 6:0 (47,1 ± 26,9 %) ir 5:1 (51,2 ± 17,8 %), pakankamai gerai išugdyti žaidėjų tarpusavio bendradarbiavimo įgūdžiai (51,3 ± 9,1 %) varžovams aktyviai žaidžiant 6–9 m zonoje, ryškūs žaidėjų aktyvūs gynybos veiksmai, sudarantys sąlygas perimti kamuolį (4,1 ± 3,6). Lietuvos vyrų rankinio rinktinės vartininkai žaidė (29,7 ± 7,4 %) blogiau nei elito rinktinių vartininkai. Gynybos pranašumo požymiai buvo: veiksmingesnė gynybos sistema 5:1 nei 6:0, aktyvios gynybos veiksmai, veiksmingesni pozicinės gynybos veiksmai (61,9 ± 8,2 %) nei gynybos nuo kontratakų veiksmai (41,4 ± 20,2 %). Rinktinės gynybos trūkumų požymiai buvo: neveiksmingas žaidimas dauguma (53,4 ± 34,1 %), nepakankamai kvalifikuoti gynybos veiksmai varžovams taikant grupines kontratakas (33,9 ± 35,4 %), blogesnis nei elito rinktinių vartininkų žaidimas.

Scientific literature analysis showed that there is no established yet characteristics profile of juvenile (9–11 year-old) sports dancers body composition. Also there is lack of publications about body composition characteristics and sport performance interaction. Research aim was to establish body composition profile and interaction between body composition and sport performance in juvenile sports dancers (9–11 year-old). Research subjects were 179 juvenile sport dancers (91 girls and 88 boys) from various Lithuanian dance sport clubs. The age of the girls ( x (SD)) was 9.59(0.88) years, and that of the boys was 9.67(0.82) years. We established dancers‘ height (cm), body mass (kg), body mass index (BMI) (kg/m²), amount of fat (%), fat mass (kg), lean mass (kg), total body water (kg). Technical preparedness of juvenile dancers‘ was judged in friendly sport contest. Dancers were judged using points system (from 3 to 6 points). The research data was processed applying the methods of statistical analysis, using programs of Microsoft Excel 2010 and SPSS 20.0 for Windows. Significant differences (p<0.05) were established between girls‘ and boys‘ height, amount of fat, lean mass and total body water. Calculated negative correlations show that lower body mass indices positively affect sport results. We established moderate correlations between girls‘ standard and Latin American dances sport performance and amount of fat (%) (r=-0.64, p<0.001; r=-0.57, p<0.001) and fat mass (kg) (r=-0.68, p<0.001; r=-0.67; p<0.001), strong and moderate relationship between boys‘ standard and Latin American dances sport performance and amount of fat (%)(r=-0.83, p<0.001; r=-0.79; p<0.001) and fat mass (kg) (r=-0.82, p<0.001; r=-0,79; p<0.001). Conclusions: 1. Established juvenile (9–11 yearold) sports dancers’ indices of body composition appropriate an optimal body constitution. 2. Significant relationships were established between girls‘ and boys‘ Standard and Latin American dances sport performance and amount of fat and fat mass indices. Major fat mass and amount of fat is an interruption for high contest results.