Darbo tikslas - nustatyti didelio meistriškumo rankininkų kraujyje laktato, gliukozės, laisvųjų riebalų rūgščių, šlapalo, rūgščių ir šarmų pusiausvyros rodiklių kitimą po oficialių Europos taurės rungtynių ir per parą po jų. Angliavandenių dalyvavimą energiniuose procesuose nustatėme pagal laktato kaupimąsi ir gliukozės mobilizacijos lygį kraujyje. Riebalų lyginamąjį svorį energijos gamyboje rodė laisvųjų riebalų rūgščių mobilizacijos lygis, o baltymų - šlapalo koncentracijos kraujyje kaita dėl fizinio krūvio poveikio. Buvo tiriama 12 Kauno “Granito” rankininkų (amžius - 27,3 ±2,1 m.; ūgis - 187,7±5,4 cm; kūno masė - 89,5±4,9 kg; maksimalus deguonies suvartojimas - 63,7±7,7 ml - kg1 -min'1) prieš oficialias rungtynes, tuoj po rungtynių ir po 4, 8, 24 valandų poilsio. Po rungtynių laktato ir gliukozės koncentracija rankininkų kraujyje beveik nepakilo. Laktato padaugėjo 0,04 mmol/l (p > 0,05j, o gliukozės - 0,09 mmol/l (p > 0,05). Statistiškai patikimai rankininkų kraujyje po krūvio padidėjo laisvųjų riebalų rūgščių (0,04 mekv/l; p<0,05) iršlapalo (2,44 mmol/l; p <0,001) koncentracija. Rūgščių ir šarmų pusiausvyros pH rodiklis statistiškai patikimai (p<0,001) padidėjo nuo 7,35±0,02 iki 7,39±0,03, o dalinis angliarūgštės (anglies dioksido) slėgis statistiškai patikimai sumažėjo nuo 50,6±3,l mm Hg iki 43,8±6,1 mm Hg. Šarmų rodiklis BE, buferiniai bikarbonatai BB ir standartiniai bikarbonatai SB pakito nedaug ir statistiškai nepatikimai. Per parą tirti rodikliai kito banguotai. Po 4 h poilsio laktato koncentracija rankininkų kraujyje net padidėjo, po 8 h sumažėjo iki pradinio lygio, o po 24 h poilsio vėl padidėjo ir buvo tokia pati kaip ir po rungtynių. Nustatyta, kad rankinio rungtynių metu, atliekant trumpo pobūdžio darbą, vyksta anaerobinės alaktatinės reakcijos, o 60 min trukmės visų rungtynių metu aerobinių reakcijų būdu intensyviai naudojami riebalai ir baltymai. Po rungtynių atsigavimo procesai greičiausiai vyksta per pirmąsias 4-8 valandas. Laktato ir gliukozės rodiklių nustatymas po rungtynių ir jų kitimas per parą nėra informatyvūs. Didelio meistriškumo rankininkų organizmo nuovargio laipsnį po ningtynių ir atsigavimo ypatumus ilsintis galima įvertinti pagal šlapalo ir laisvųjų riebalų rūgščių rodiklius

Darbo tikslas - nustatyti 1996-2000 metų olimpinio ciklo vyrų rankinio žaidimo ypatumus ir tendencijas. Buvo taikomi literatūros ir dokumentų analizės bei matematinės statistikos tyrimo metodai. Darbe įvertinti Atlantos olimpinių žaidynių 12 šalių rinktinių {n—191 dalyviai) 38 rungtynių ir Sidnėjaus olimpinių žaidynių 12 šalių rinktinių (n=180 dalyviaij 44 rungtynių rodikliai. Olimpinėse žaidynėse Atlantoj e vidutinis rankininkų amžius buvo 27±3,5 metų, Sidnėjuje -27,9 ±4,1 metų (p<0,01). S tipais koreliacinis ryšys taip amžiaus ir aukštesnių užimtų vietų (r=0,784) įrodo, kad vaižybinė patirtis yra reikšmingas požymis siekiant sportinių rezultatų (Klein, 1998; Skarbalius, 2000). Sidnėjuje žaidusių rankininkų vidutinis ūgis buvo didesnis nereikšmingai (0,3 cm; p > 0,05), padidėjo nuo 189,6 ±6,8 iki 189,9 ±7,1 cm, kūno masė padidėjo 0,4 kg. Tarp ūgio ir rinktinių užimtų vietų koreliacinis ryšys stiprus (r=0,789), tarp kūno masės ir užimtų vietų - vidutinis (r=0,675). Tai patvirtina Jeschke (1981) teiginius, kad didesnių antropometrinių duomenų rankininkai turi pranašumų siekiant rezultatų. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse per rungtynes abi rinktinės pelnė 3,1 įvarčių daugiau (51 ±5,5) negu Atlantoje (47,9±6,3; p<0,05). Viena rinktinė Sidnėjuje per rungtynes pasiekė 2,3 įvarčiais daugiau (25,6±4,7) negu Atlantoje (23,3±2,4; p<0,01). Perpinną kėlinį Sidnėjuje rinktinės pelnė 0,5 įvarčio daugiau (12 ±2,8), o per antrąjį -1,2 įvarčio daugiau (13,6±3) negu Atlantoje (atitinkamai 11,5±1,5 ir 12,4±1,5; p <0,001). Aktyvesnis rinktinių žaidimas antrame kėlinyje leidžia daryti prielaidą, kad gerėja rankininkų fizinis parengtumas (Constantini, 1999; Späte, 1992, 1995). Metimų veiksmingumas Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse padidėjo 4 % (58,6±7,2) (p<0,01), vartininkų žaidimo veiks-mingumas -4,7% (p<0,01). Geresnis vartininkų žaidimo bei metimų veiksmingumas Sidnėjuje leidžia manyti, kad rinktinių gynybos veiksmingumas nepakankamas. Per rankinio rungtynes Sidnėjuje rinktinės daugiau kartų (5,9 ±1,9) pažeidė taisykles negu Atlantoje (4,1 ±0,7; p< 0,001).

Darbo tikslas: nustatyti Lietuvos vyrų rankinio ir kitų šalių rinktinių gynybos veiksmų XV pasaulio vyrų rankinio čempionate ypatumus. Registruotos ir analizuotos Lietuvos rinktinės (LR) rungtynės su Švedijos, Islandijos, Jugoslavijos, Japonijos, Alžyro rinktinėmis. Buvo registruojamos ir atsitiktinai pasirinktos kitų šalių rinktinių (KŠR) šešerios rungtynės. Taktikos veiksmams analizuoti buvo taikoma kompiuterinė programa (Skarbalius, Strielčiūnas, 1999), kuri leidžia įvertinti 282 gynybos veiksmų požymius. Iki šiolei lieka neišspręsta rankinio varžybinės veiklos visų požymių vertės problema (Kotzamanidis ir kt., 1999). LR visų atakų būdų veiksmingumas (52,4±11,2%) mažesnis negu KŠR (57,8±6,3%). Tiek LR, tiek KŠR gynybos veiksmingumo, priklausomai nuo trukmės, rodikliai kinta dinamiškai ir nevienodai. LR veiksmingiau ginasi pozicinių atakų pirmąsias 20 sekundžių ir kai atakos trukmė pailgėja per 60 sekundžių. Tuo tarpu KŠR veiksmingumas priešingas. Vis dėlto LR ir KŠR gynybos veiksmingumas, priklausomai nuo pozicinių atakų trukmės, nors ir nedaug (statistiškai skirtumas nereikšmingas), tačiau atsilieka nuo geriausiųjų rinktinių lygmens. XV pasaulio čempionate LR taikė tris gynybos sistemas: 5:1 (70,6±21,3%), 5+1 (55,8±10,9%) ir 3:3 (30,2±25,8%). LR gynybos sistemų 5:1 ir 5+1 veiksmingumo lygmuo atitinka KŠR taikytų tų pačių gynybos sistemų veiksmingumą (skirtumas statistiškai nereikšmingas, p>0,05). KŠR dar taikė ir kitas gynybos sistemas. Ypač išskirtina varžovų veiksmingai taikyta gynybos sistema 6:0 (70,l±28,3%). Nors ir neveiksmingai, tačiau XVpasaulio čempionate taikyta individuali gynybos sistema (1x1) kartais dėl netikėtumo padarydavo reikiamą psichologinį poveikį varžovui. Tokias gynybos sistemas taiko Afrikos ir Azijos žemynų šalių rinktinės. Kadangi KSR daugiau kaip pusei visų varžovų atakų taiko gynybos sistemą 3:2:1, tai ir LR būtų tikslinga vieną gynybos sistemą laikyti pagrindine ir ją tobulinti. LR gynybos nuo varžovų greitųjų atakų veiksmingumas (38,8±20,5%) net 8,5% mažesnis negu KŠR (47,3±18,5%), nors skirtumas ir nėra statistiškai reikšmingas (p>0,05). Blogesnis ir LR gynybos nuo varžovų pavienių greitųjų atakų veiksmingumas (p<0,05) negu KŠR. LR patartina gerinti gynybos ginantis nuo varžovų greitųjų komandinių atakų veiks mus ir per treniruotes daugiau taikyti greitųjų atakų mokymo veiksmų. LR gynybos, turinčios daugiau ir ypač mažiau žaidėjų, veiksmingumas geresnis negu KŠR (38,9±21,3%), todėl galime teigti, kad šiuo atveju LR gynybos veiksmai labiau išugdyti. Apibendrinant LR dalyvavimą XV pasaulio čempionate, būtina pažymėti, kad straipsnyje analizuojami LR gynybos veiksmų rodikliai, išskyrus gynybos dauguma arba mažuma veiksmus, yra žemesnio lygmens negu geriausiųjų pasauliorinktinių.

Effective form of young handball players' training has been assesed by pedagogical experiment. 12-13 year-old boys may train 6 times weekly on Mondays, Wednesdays, Fridays in afternoon (length of training sessions 90 minutes), on Tuesdays, Thursdays and Saturdays in the morning (length of training sessions 45 minutes). In Summer camps these children may train daily: 60 minutes in the morning and 90 minutes in the afternoon. It is recommended to train once on Thursdays and Sundays. [...]

During any match handball players perform physical work of different duration and intensity. A 60 minute match requires from handball players high aerobic working capacity. At the same time handball players should possess high anaerobic working capacity which enable them to perform frequent jumps of short duration, throws and other acrions. [...]

Specific and non-specific loads are applied in handball players' training. Interchange of the loads mentioned is a very important part of the sportsmen training management. This is very important for the sportsmen to strive to reach the best sports form for the most important matches. Balanced interchange of the specific and non-specific loads makes preconditions to reach the best results for sportsmen. [...]

Tik nuolatinė elito sportininkų parengtume ir sąveikos su sportiniais rezultatais svarbiausiose pasaulio sporto varžybose analizė leidžia nustatyti vyraujančias tendencijas ir numatyti tolesnes sportininkų rengimo kryptis, kad treniruojamų sporti- ninkų parengtumas atitiktų elito lygį. Matematinės statistikos metodais buvo tirti 2006 metų Europos vyrų rankinio čempio- nato 16 šalių rinktinių (n=273) dalyvių ūgio, varžybinėspatirties, amžiaus įtaka sportiniams rezultatams (n=47 rungtynės). Duomenys paimti iš Europos rankinio federacijos oficialių dokumentų. Čempionato dalyvis vidutiniškai buvo žaidęs 70±57 rungtynes, įmetęs 70±57įvarčių, 27,8±3,8metų amžiaus, 191,5±6,4 cm ūgio. Aukštesnes (1-6) vietas užėmusių rinktinių žaidėjai turėjo didesnę patirtį nei žemesnes vietas užėmusių rinktinių žaidėjai. Statistiškai reikšmingų ūgio rodiklių skirtumų taip rinktinių nenustatyta. 2006 m. Europos rankinio čempionato dalyviai buvo žaidę 17rungtynių mažiau nei 2004 metų to paties čempionato (87±62) dalyviai ir įmetę net 98 įvarčiais mažiau nei Atėnų olimpinių žaidynių rankinio rinktinių dalyviai, be to, jie buvo 0,5 metų jaunesni nei ankstesnio 2004 metų Europos čempionato dalyviai (28,3 ±3,9) ir 0,7 m. jaunesni nei Atėnų olimpinių žaidynių rankinio rinktinių dalyviai (28,5 ±4,6). Laimėti rungtynes labiau padėjo žaidėjų patirties rodikliai (r=0,1126) nei žaidėjų amžius (r2=0,0873) ir ūgis (E=0,0021).

The game activity of a handball player is depend upon many factors. Aiming to definethe changes of the organism functions with the help of physical loads, it is advisable to apply a constellation of tests and investigation methods. The investigation of the athletes must, as much aspossible, be approximated to the athletes' game activity, character of muscle work and biomechanical processes occuring in the muscles. [...]

Computer based programs applied in sports are mostly associated with mathematical modelling, forecasting of sports results and control of ergometers and training apparatuses. Computer based programs in boxing are applied even in refereeing. Establishing the tendencies of progress in particular sport disciplines is of special importance in sport games. [...]

In the 3rd European Championship held in Italy in the year 1998 the Lithuanian Men's Handball National team placed 9th. The paper aims at comparing the competitive activities of the Lithuanian national team with the game competitive activities of the National teams of other European countries to carry out trends of the Men Lithuanian National handball team. [...]