Šiuolaikiniame pasaulyje fizinis aktyvumas yra vienas iš svarbiausių faktorių mūsų gyvenime. 2019 m. prasidėjęs COVID-19 virusas ir jo paplitimas visame pasaulyje labai stipriai paveikė žmonių tiek fizinį, tiek emocinį gyvenimą. Šiame tyrime analizuojamas mokinių fizinis aktyvumas ir emocinė būsena iki ir prasidėjus karantinui. Tyrimo metodika ir organizavimas. Buvo atliktas kiekybinis tyrimas, kuriame dalyvavo 221 respondentas, at sakydamas į klausimus apie fizinį aktyvumą iki ir per COVID-19 bei kaip keitėsi jų emocijos. Mokiniams pateiktos anketinės apklausos klausimyną sudarė 5 dalys: sociodemografiniai duomenys, klausimai apie fizinio ugdymo pamo kas iki karantino ir per karantiną, mokinių fizinis aktyvumas (remiantis G. Petronytės (2009) metodika) ir paskutinė anketos dalis buvo skirta mokinių emocinei būsenai įvertinti (remiantis SLURŠ programa (2016) bei K. Šmigelsko ir kt. (2019) tyrimu). Gauti duomenys buvo apdoroti statistinės analizės būdu, patikimumas skaičiuojamas pasitelkiant Chi kvadrato (χ2 ) kriterijų, kur patikimumo lygis: p < 0,05 – patikima, p > 0,05 – nepatikima. Tyrimo rezultatai ir išvados. Tyrimo metu nustatyta, kad iki prasidedant COVID-19 pandemijai, mokiniai buvo aktyvesni, vaikinai buvo aktyvesni už merginas. Didžioji dalis apklaustųjų 14–16 m. amžiaus ir 17–19 m. amžiaus mokiniai prieš karantiną jautėsi energingesni. Fiziškai aktyvesni mokėsi geriau nei pasyvesni. COVID-19 pandemi jos metu mokinių FA smarkiai sumažėjo ir nepakankamai fiziškai aktyvios buvo 64,2 % merginų ir 39,6 % vaikinų (p < 0,05), ir priešingai, mokiniai daugiau laiko praleido prie kompiuterio. Prasidėjus karantinui dauguma 17–19 m. amžiaus jaunuolių pasijuto ramesni, o 14–16 m. jautė ramybę iki karantino ir jam prasidėjus. Prasidėjus karantinui daugumos merginų emocinė būsena pablogėjo, jos tapo liūdnesnės, jautė didesnį nerimą, o vaikinai karantino laiko tarpiu tapo piktesni ir taip pat liūdni.

Tikslas – nustatyti ir palyginti Lietuvos ir Lenkijos mokinių fizinio aktyvumo, mokymosi pasiekimų ir savo galimybių vertinimo įvairiose srityse tarpusavio sąsajas. Tyrime dalyvavo 16–18 metų 543 mokiniai. Tiriamiesiems buvo pateiktas trijų dalių klausimynas. Pirmąją dalį sudarė klausimai, leidžiantys nustatyti tiriamojo lytį, amžių, klasę, mokyklą, mokymosi pasiekimus – paskutinio semestro bendrą vidurkį bei visų mokymosi dalykų pažymius, pagal kuriuos mokiniai buvo suskirstyti į 4 mokymosi lygius. Antrąją anketos dalį sudarė klausimai apie mokinių fizinį aktyvumą, subjektyvų fizinį aktyvumą ir pajėgumą bei fizinį intensyvumą. Trečioji dalis buvo skirta nustatyti mokinių savo galimybių devyniose srityse vertinimą. Teiginiai sudaryti naudojant Banduros savo galimybių vertinimo skales (Self-efficacy scales, Bandura, 2006). Tyrimo metu nustatyta, kad fiziškai aktyvūs buvo 58,2 % vaikinų ir 38,6 % merginų. Gerai besimokantys vaikinai buvo fiziškai aktyvesni už blogai, vidutiniškai ir puikiai besimokančiuosius. Tačiau blogai besimokančios merginos buvo fiziškai aktyvesnės už puikiai, gerai ir vidutiniškai besimokančias bendraamžes (p < 0,05). Iš viso buvo 25,2 % puikiai besimokinančių mokinių ir 26,0 % blogai. Dažniausiai aukštesniu savo galimybių vertinimo lygiu pasižymėjo jauniausieji (16 m.), fiziškai aktyvūs ir puikų mokymosi vidurkį turintys mokiniai. Kuo mokinių subjektyvaus fizinio aktyvumo (FA) ir pajėgumo (FPJ) bei fizinio aktyvumo dažnumas buvo didesnis, o fizinio aktyvumo trukmė – ilgesnė, tuo jie pasižymėjo aukštesniu savo galimybių vertinimo lygiu (p < 0,05). Atlikus Lietuvos ir Lenkijos mokinių FA dažnumo, FA trukmės, mokymosi pasiekimų bei savo galimybių vertinimo įvairiose srityse koreliacinę analizę daugiau statistiškai reikšmingų koreliacinių ryšių nustatyta tarp Lietuvos mokinių. Analizė parodė, jog aukštesniu savo galimybių vertinimo lygiu pasižymi tie mokiniai, kurie dažniau ir ilgiau būna fiziškai aktyvūs bei turi geresnius mokymosi pasiekimus (p < 0,05). Tyrimo metu nustatyta, kad vaikinai yra fiziškai aktyvesni nei merginos. Tarp vaikinų fiziškai aktyvesni buvo gerai besimokantys, o tarp merginų – blogai besimokančios. Tyrimo rezultatai rodo, jog Lietuvoje gyvenantys mokiniai statistiškai reikšmingai jaučiasi tvirtesni ir labiau savimi pasitikintys beveik visose savo galimybių vertinimo srityse.

Šiuolaikinis gyvenimo tempas, didėjantis didžiosios dalies darbų automatizavimas, populiarėjantis sėdimas gyvenimo būdas didina protinio darbo svarbą. Reguliarus fizinis aktyvumas (FA) paauglystėje turi dvejopą – laikiną ir ilgalaikį – poveikį sveikatai. Pastaruoju metu stebima Lietuvos ir viso pasaulio mokinių fizinio aktyvumo mažėjimo tendencija, dėl to prastėja ir jų fizinis pajėgumas. Šio tyrimo tikslas – nustatyti 14–17 metų mokinių mokymosi pasiekimų, fizinio aktyvumo ir fizinio pajėgumo sąsajas.

Tyrimo organizavimas. Tyrime dalyvavo 589 mokiniai nuo 14 iki 17 metų: 285 vaikinai ir 304 merginos. Tyrimas vyko aštuoniose miesto mokyklose. Mokinių fizinis aktyvumas (FA) nustatytas naudojant modifikuotą tarptautinio FA klausimyno (angl. IPAQ) trumpąją formą. Vadovaujantis modifikuotomis rekomendacijomis visi respondentai pagal bendrąją FA apimtį buvo suskirstyti į 3 FA grupes: didelio FA (DFA), vidutinio FA (VFA) ir mažo FA (MFA). Mokinių fiziniam pajėgumui nustatyti buvo taikyta Eurofito (2002) testavimo sistema šiems fizinio pajėgumo komponentams įvertinti: pusiausvyrai, galūnės judesio greičiui, raumenų jėgai ir ištvermei, staigiajai jėgai, lankstumui, vikrumui. Susumavus trijų geriausiai atliktų testų rezultatus (balais) buvo gautas suminis fizinio pajėgumo rezultatas (FPJ suminis vertinimas). Mokinių pasiekimai (MP) registruoti iš pasiekimų žurnalų ar elektroninių dienynų. Kiekvienas mokinys pagal mokymosi pasiekimus buvo priskirtas vienai iš 5 grupių: puikiai, labai gerai, gerai, patenkinamai ir blogai besimokančiųjų. [...]