Šiuolaikiniame pasaulyje fizinis aktyvumas yra vienas iš svarbiausių faktorių mūsų gyvenime. 2019 m. prasidėjęs COVID-19 virusas ir jo paplitimas visame pasaulyje labai stipriai paveikė žmonių tiek fizinį, tiek emocinį gyvenimą. Šiame tyrime analizuojamas mokinių fizinis aktyvumas ir emocinė būsena iki ir prasidėjus karantinui. Tyrimo metodika ir organizavimas. Buvo atliktas kiekybinis tyrimas, kuriame dalyvavo 221 respondentas, at sakydamas į klausimus apie fizinį aktyvumą iki ir per COVID-19 bei kaip keitėsi jų emocijos. Mokiniams pateiktos anketinės apklausos klausimyną sudarė 5 dalys: sociodemografiniai duomenys, klausimai apie fizinio ugdymo pamo kas iki karantino ir per karantiną, mokinių fizinis aktyvumas (remiantis G. Petronytės (2009) metodika) ir paskutinė anketos dalis buvo skirta mokinių emocinei būsenai įvertinti (remiantis SLURŠ programa (2016) bei K. Šmigelsko ir kt. (2019) tyrimu). Gauti duomenys buvo apdoroti statistinės analizės būdu, patikimumas skaičiuojamas pasitelkiant Chi kvadrato (χ2 ) kriterijų, kur patikimumo lygis: p < 0,05 – patikima, p > 0,05 – nepatikima. Tyrimo rezultatai ir išvados. Tyrimo metu nustatyta, kad iki prasidedant COVID-19 pandemijai, mokiniai buvo aktyvesni, vaikinai buvo aktyvesni už merginas. Didžioji dalis apklaustųjų 14–16 m. amžiaus ir 17–19 m. amžiaus mokiniai prieš karantiną jautėsi energingesni. Fiziškai aktyvesni mokėsi geriau nei pasyvesni. COVID-19 pandemi jos metu mokinių FA smarkiai sumažėjo ir nepakankamai fiziškai aktyvios buvo 64,2 % merginų ir 39,6 % vaikinų (p < 0,05), ir priešingai, mokiniai daugiau laiko praleido prie kompiuterio. Prasidėjus karantinui dauguma 17–19 m. amžiaus jaunuolių pasijuto ramesni, o 14–16 m. jautė ramybę iki karantino ir jam prasidėjus. Prasidėjus karantinui daugumos merginų emocinė būsena pablogėjo, jos tapo liūdnesnės, jautė didesnį nerimą, o vaikinai karantino laiko tarpiu tapo piktesni ir taip pat liūdni.

Physical activity (PA) is one of the most significant factors affecting children development and health. The analysis of students’ daily time allocation showed that most of time schoolchildren spending unfocused and only part of the time to an organized physical education (PE) and un-/organized PA. The main aim of PE as a subject is to provide education in physical education, sports and develop physical activity abilities and skills, as well as providing required theoretical knowledge and promoting physical self-education. The relevance of this study is also determined by the of basic and secondary education programs in general education plans provision (2009) which states that students during PE classes can be assessed by a mark or as credited, and this assessment can be decided to school. We are raising question, is the assessment during PE classes related to students’ PA? The aim was to establish Kaunas city 7-11 grades student’s assessment during physical education and their relation to physical activity. The study involved 242 students from three high schools in the city of Kaunas. Investigation has been carried out in a two-part questionnaire, which consisted of 18 questions. The first part consisted of PE and the second PA. The study was carried out in accordance with the international PA questionnaire (IPAQ) and compared with the PE assessment questionnaire (Emeljanovas, Trinkūnienė, 2011). During the research it was determined that vigorous PA more engaged respondents rated in marks (36.0%), than rated as credited (22.6%). As well as moderate PA were more engaged respondents rated marks (30.7%), than credited (21.9%). Low PA was higher for those respondents who rated as credited (30.5%), than those who are assessed by a mark (28.9%). Student assessment during PE classes in mark or in credit have an impact on their physical activity as more physically active students are the ones that the accessed in marks during PE classes. Students approach to evaluation corresponds to their current assessment, e.g. those who rated in marks and wants to be assessed by a mark, and those who rated as credited and want to be assessed in credits. Students assessment do not have a significant impact on their PA during PE classes, but more physically active after school, those students who rated in marks.

Šiuolaikinis gyvenimo tempas, didėjantis didžiosios dalies darbų automatizavimas, populiarėjantis sėdimas gyvenimo būdas didina protinio darbo svarbą. Reguliarus fizinis aktyvumas (FA) paauglystėje turi dvejopą – laikiną ir ilgalaikį – poveikį sveikatai. Pastaruoju metu stebima Lietuvos ir viso pasaulio mokinių fizinio aktyvumo mažėjimo tendencija, dėl to prastėja ir jų fizinis pajėgumas. Šio tyrimo tikslas – nustatyti 14–17 metų mokinių mokymosi pasiekimų, fizinio aktyvumo ir fizinio pajėgumo sąsajas.

Tyrimo organizavimas. Tyrime dalyvavo 589 mokiniai nuo 14 iki 17 metų: 285 vaikinai ir 304 merginos. Tyrimas vyko aštuoniose miesto mokyklose. Mokinių fizinis aktyvumas (FA) nustatytas naudojant modifikuotą tarptautinio FA klausimyno (angl. IPAQ) trumpąją formą. Vadovaujantis modifikuotomis rekomendacijomis visi respondentai pagal bendrąją FA apimtį buvo suskirstyti į 3 FA grupes: didelio FA (DFA), vidutinio FA (VFA) ir mažo FA (MFA). Mokinių fiziniam pajėgumui nustatyti buvo taikyta Eurofito (2002) testavimo sistema šiems fizinio pajėgumo komponentams įvertinti: pusiausvyrai, galūnės judesio greičiui, raumenų jėgai ir ištvermei, staigiajai jėgai, lankstumui, vikrumui. Susumavus trijų geriausiai atliktų testų rezultatus (balais) buvo gautas suminis fizinio pajėgumo rezultatas (FPJ suminis vertinimas). Mokinių pasiekimai (MP) registruoti iš pasiekimų žurnalų ar elektroninių dienynų. Kiekvienas mokinys pagal mokymosi pasiekimus buvo priskirtas vienai iš 5 grupių: puikiai, labai gerai, gerai, patenkinamai ir blogai besimokančiųjų. [...]