Sportininkų energinių gėrimų vartojimas priklauso nuo išeikvotos energijos, lyties, sporto šakos ypatumų. Kiekvienas, atsižvelgdamas į savo suvartojamo maisto kiekį ir jo sudėtį, gali koreguoti ir kurti savo mitybos strategiją, kuri padėtų siekti geros sportinės formos. Darbo tikslas buvo ištirti ištvermės sportininkų faktinę mitybą ir nustatyti angliavandenių vartojimo vieną valandą prieš fizinį krūvį (pratimą) poveikį pratimo atlikimo trukmei. Tyrime dalyvavo aštuoni ištvermės sportininkai, ilgųjų nuotolių bėgikai vyrai. Tiriamųjų amžius buvo 23 ± 2,16 m. Jie tris dienas iš eilės registravo suvartojamą maistą. Individualioms fizinio pratimo intensyvumo riboms nustatyti tiriamieji atliko Conconi testą (Conconi et al., 1982). Tris kartus su septynių dienų pertraukomis tiriamieji bėgo ant bėgtakio 70–80 % VO2max intensyvumu iki negalėjimo. Prieš kiekvieną eksperimentą vieną valandą prieš pratimą vartojo skirtingus angliavandenių gėrimus (placebą, gliukozės, medaus ir gliukozės). Tiriamieji nežinojo, kokį gėrimą kada gėrė. Duomenys analizuoti taikant matematinės statistikos metodus. Patikimas skirtumas tarp lyginamųjų dydžių buvo tada, kai paklaida neviršydavo 5 % (p < 0,05). Skaičiavimai atlikti taikant specializuotą statistinę programą STATISTICA. Tyrimas parodė, kad sportininkai dažniausiai maitinasi tris (49 %) arba keturis (51 %) kartus per dieną. Sportininkų gaunamas su maistu vidutinis energijos kiekis atitiko jų paros energijos sunaudojimą. Riebalų kiekis tiriamųjų maiste buvo tinkamas, gaunama su riebalais energija sudarė 25 %, su angliavandeniais – 59 %, o iš baltymų tiriamieji gavo vidutiniškai 16 % energijos. Nustatyta, kad faktinė sportininkų mityba patenkina tiriamųjų organizmo energijos poreikius. Mūsų tirtų sportininkų energijos kiekiai, gaunami su angliavandeniais, baltymais ir riebalais, buvo subalansuoti. Tiriamieji, vartoję 20 % gliukozės koncentracijos tirpalą vieną valandą prieš pratimą (70−80 % VO2 max), bėgo vidutiniškai 11 min ilgiau nei vartoję placebą.

Kintant edukacinei paradigmai, kyla nauji iššūkiai ir aukštosios mokyklos dėstytojo veiklai bei kompetencijai. Tirta, kokie yra universitetų administracijos ir studentų reikalavimai dėstytojo kompetencijai ir ar tie reikalavimai panašūs. Atliktas tyrimas parodė, kad vis dėlto išlieka takoskyra tarp universitetų studentų ir universiteto administracijos keliamų reikalavimų dėstytojų kompetencijai. Pažymėtina, kad universiteto administracija kelia reikalavimus, kurie yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos nacionaliniu lygiu, t. y. Aukštojo mokslo įstatymo nuosta-tomis, o mokslininkų išskirtos kompetencijų apibrėžtys išlieka kaip teorinis konstruktas, mokslo rezultatas. Studentų reikalavimuose išskiriamos tokios dėstytojų kompetencijos (pedagoginė, metamokymosi, techninė ir kt.), kurios sąveikauja su mokymo proceso rezultatyvumu ir kokybe.

Motyvacija sportuoti laisvalaikiu yra reikšmingas sporto mokslo tyrimų objektas, todėl svarbu taikyti patikimas tyrimo priemones jai tirti. Viena tokių priemonių yra Sportavimo motyvų aprašas (Markland, Ingledew, 1997). Sportavimo motyvų aprašas (toliau ir SMA) Lietuvoje taikytas keliuose tyrimuose, tačiau minėti tyrimai apsiribojo specifinėmis populiacijomis, o ir jų imtys buvo nelabai didelės. Sportavimo laisvalaikiu motyvacijos tyrimo priemonės poreikis ir nepakankamo SMA psichometrinio ištirtumo priežastys lėmė šio tyrimo tikslą – psichometriškai įvertinti lietuvišką SMA versiją. SMA vertimo į lietuvių kalbą ir tikslinimo procesas apėmė kelis etapus. Tyrime dalyvavo 1 512 suaugusiųjų (661 vyras ir 851 moteris) iš įvairių Lietuvos sporto, sveikatingumo klubų ar / ir sportuojantys savarankiškai. Tiriamųjų amžius – 18–65 metai, amžiaus vidurkis – 33,06 ± 11,09 metų. Vidutinė sportavimo laisvalaikiu trukmė – 6 ± 7 metai. Skalių patikimumas nustatytas remiantis: 1) vidinės darnos Kronbacho alfa (angl. Cronbach α) koeficientu; 2) teiginio koreliacijos su skale koeficientu (ITC, angl. Item-total Correlation) ir 3) Kronbacho alfa koeficientu eliminavus teiginį (α e.t.). Tiesiniai statistiniai ryšiai tarp kintamųjų nustatyti taikant Spirmeno (angl. Spearman) koreliacijos koeficientą. Kronbacho alfa koeficiento reikšmės skalėse varijavo nuo 0,68 iki 0,90, vidurkis – 0,81. Atskirų teiginių koreliacijos su subskalėmis koeficiento minimali reikšmė varijavo nuo 0,43 iki 0,70, o maksimali – nuo 0,54 iki 0,80. Kronbacho alfa eliminavus teiginį testas parodė, kad eliminavus bet kurį teiginį iš subskalės Kronbacho alfa koeficiento reikšmės reikšmingai nepadidėtų. Kronbacho alfa koeficiento reikšmės yra labai artimos originaliai Sporto motyvacijos aprašo versijai. Lietuviško Sportavimo motyvacijos aprašo tirti psichometriniai parametrai yra pakankamai geri. Kronbacho alfa koeficiento reikšmės yra labai artimos originaliai Sportavimo motyvacijos aprašo versijai. Aprašas tinkamas matuoti ir vertinti sportuojančių suaugusiųjų motyvacijos raišką laisvalaikio sporto ir fizinio aktyvumo kontekstuose.

Motyvacija sportui – reikšmingas sporto mokslo tyrimų objektas, todėl svarbu taikyti patikimas tyrimo priemones jai tirti. Viena tokių priemonių yra Sporto motyvacijos skalė (Pelletier et al., 1995). Sporto motyvacijos skalė Lietuvos kontekste taikyta disertaciniame tyrime, matuojant orientavimosi sporto ir sportinio turizmo būrelius lankančių paauglių motyvaciją sportui. Vėliau ši skalės versija Lietuvoje taikyta keliuose tyrimuose. Pažymėtina, kad visi Lietuvos sportuojančių vaikų ir paauglių populiacijose atlikti tyrimai apsiribojo vienos dviejų sporto šakų jaunaisiais sportininkais, o ir imtys buvo nelabai didelės. Motyvacijos sportui tyrimo priemonės poreikis ir nepakankamo Sporto motyvacijos skalės psichometrinio ištirtumo priežastys lėmė šio tyrimo tikslą – psichometriškai įvertinti lietuvišką Sporto motyvacijos skalės versiją.

Jaunųjų sportininkų motyvacija matuota Sporto motyvacijos skale (Pelletier et al., 1995). Sporto motyvacijos skalės vertimo į lietuvių kalbą ir tikslinimo procesas apėmė kelis etapus. Tyrime dalyvavo 688 jaunieji sportininkai (463 vaikinai ir 225 merginos) iš įvairių Lietuvos sporto mokyklų ar kitų neformaliojo švietimo įstaigų. Tiriamųjų amžius – 14–18 metų, amžiaus vidurkis – 15,61 ± 1,97 metų. Vidutinė sporto būrelių lankymo trukmė – 4,74 ± 2,88 metų. Poskalių patikimumas ir vidinė darna nustatyti remiantis: 1) Kronbacho alfa (angl. Cronbach α) koeficientu; 2) teiginio koreliacijos su poskale koeficientu ITC (angl. Item-total Correlation) ir 3) Kronbacho alfa koeficientu, eliminavus teiginį (α e.t.). Tiesiniai statistiniai ryšiai tarp kintamųjų nustatyti taikant Spirmeno (angl. Spearman) koreliacijos koeficientą.

Kronbacho alfa koeficiento reikšmės varijavo nuo 0,65 iki 0,80, vidurkis – 0,72. Atskirų teiginių koreliacijos su poskalėmis koeficiento minimali reikšmė varijavo nuo 0,36 iki 0,57, o maksimali – nuo 0,52 iki 0,66. Kronbacho alfa, eliminavus teiginį, testas parodė, kad eliminavus bet kurį teiginį iš poskalės Kronbacho alfa koeficiento reikšmės nepadidėtų. Kronbacho alfa koeficiento reikšmės yra labai artimos originaliai Sporto motyvacijos skalės versijai. L. G. Pelletiero ir kitų autorių (1995) tyrime Kronbacho alfa koeficientas varijavo nuo 0,63 iki 0,80, o vidurkis sudarė – 0,75. Pagrindinis šio tyrimo privalumus yra tas, kad buvo sukurta ir psichometriškai įvertinta lietuviška Sporto motyvacijos skalė. Tyrimas Lietuvos sporto mokslo kontekstui ypač aktualus tuo, kad tai pirmasis sporto motyvacijos klausimynas, grindžiamas apsisprendimo teorija. Lietuviškos Sporto motyvacijos skalės psichometriniai parametrai yra pakankamai geri, todėl skalė tinkama matuoti ir vertinti jaunųjų (14–18 metų) sportininkų motyvacijos raišką apsisprendimo teorijos kontekste.