Sparčiai vystantis šalies ekonomikai, nuolat kintant darbo rinkai, augant kvalifikuotos darbo jėgos nutekėjimo į kitas ES šalis mastams, itin aktualus tampa individo parengimo pereiti iš švietimo į darbo rinkos sistemą procesas. Viena šio proceso sudedamųjų dalių yra profesinis informavimas. Profesinio informavimo svarba itin aktualizuojama padedant besimokančia jam surasti savo kelią švietimo sistemoje bei greitai kintančioje darbo rinkoje. Straipsnyje, analizuojant mokslinę literatūrą bei kiekybinio tyrimo rezultatus, aptariama profesinio informavimo, kaip pirminės profesinio orientavimo grandies, samprata, analizuojamas mokinių požiūris j teikiamas profesinio informavimo paslaugas bendrojo lavinimo mokyklose.

Straipsnyje aptariama bendrojo ugdymo mokyklų nuotolinio mokymo organizavimo patirtis per karantiną (2020-03-16–2020-05-29). Aptariami 2020 m. birželio mėn. pabaigoje vykdyto kokybinio tyrimo taikant sutelktųjų grupių diskusijos metodą rezultatai. Empiriniai tyrimo duomenys apdoroti taikant indukcinį tematinės analizės metodą. Nustatyta, kad mokykloms kilo iššūkių, susijusių su IT sprendimų nuotoliniam mokymui(si) trūkumu ir ugdymo proceso dalyvių pasirengimu nuotoliniam mokymui(si); taip pat buvo atskleisti nacionalinio ir regioninio lygmens institucijų vaidmenys organizuojant nuotolinį mokymą(si).

Vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria mokyklų pedagogai, yra mokinių mokymosi motyvacijos didinimas. Silpnėjanti mokymosi motyvacija – problema, kurią spren-džia tiek pedagogai, tiek tėvai. Šio straipsnio tikslas – atskleisti tėvų nuomonę apie įsitraukimą į ugdymo procesą, skatinant mokinių mokymosi motyvaciją. Straipsnyje analizuojama, kokiu būdu tėvai identifikuoja vaiko mokymosi motyvacijos silpnėjimo reiškinį ir koks klasės auklėtojo vaidmuo bendradarbiaujant su tėvais siekiant spręsti mokymosi motyvacijos problemą.Tyrimu nustatyta, kad, tėvų požiūriu, mokinių mokymosi motyvacija silpnėja dėl ugdymo turinio ir ugdymo proceso: mokymosi krūvio apimties, mokymosi proceso organizavimo. Ne mažiau reikšmingas mokymosi motyvacijos silpnėjimo veiksnys – pats mokinys: jo gebėjimai ir mokyklos lankomumas. Apie mokymosi motyvacijos silpnėjimą tėvai dažniausiai sprendžia iš mokymosi pasiekimų arba iš mokykloje gautos informacijos. Įsitraukimą į ugdymo procesą skatina klasės auklėtojas, kurio organizuojamos veiklos padeda tėvams identifikuoti mokinių mokymosi motyvacijos silpnėjimo reiškinį.

Straipsnyje analizuojamos pedagogų patirtys įgyvendinant kompleksinės pagalbos vaikui modelį. Nustatyta, kad modelio įgyvendinimas lemia pokyčius mokyklos bendruomenėje, kurie turi tiesioginės įtakos vaiko elgsenos, mokymosi motyvacijos kaitai. Darytina prielaida, kad šiems pokyčiams atsirasti didelę įtaką turėjo vaikų, tėvų, mokytojų ir kitų suinteresuotų pagalbos institucijų bendrų veiksmų koordinavimas, pagalbos vaikui individualizavimas ir atsakomybių už konkretaus atvejo vadybą asmens numatymas.

The article analyses functions and competences of a social educator as vocational adviser, as well as theoretical assumptions of them. The competences of a ocational adviser in Lithuania are defined in the Vocational Information Standard (2007), which stipulates functions, capacities and operational spheres of a vocational adviser. So far the functions and competences of a social educator as a vocational adviser have not been investigated by the Lithuanian scientists. The article provides a detailed review of the concept of competence and presents the experience of the EU Member States in training vocational guidance specialists. Referring to the analysis of regulatory enactments and scientific literature, general, cognitive and functional competences of a social educator as a vocational adviser are specified. The group of general competences of a social educator as a vocational adviser includes: social competence of a social educator as a vocational adviser; learning competence, competence of effective activity, communication competence, information management competence, project management competence, change management competence, and competence of research activity. Within the context under analysis, functional competences include: vocational information; vocational counselling; upgrading career design skills; co-operation; co-ordination of activity; investigation and needs assessment; vocational information, counselling and planning of activity for the development of career planning capacities; assessment of personal activity; efficiency of support; and competences related to education of family and community. Cognitive competences of a social educator as a vocational adviser include: the knowledge of the vocational guidance content; principles tor provision of support, organisation and evaluation of activities.

The Paper, while analysing scientific sources, relevant documentation and results of the quantitative research, considers work opportunities of social educators within the vocational information system. It also investigates the concept of vocational information as the initial step of vocational guidance, reviews functional responsibilities of a social educator as a vocational information counsellor and realisation of these functions in education institutions. The Paper also contains the analysis of questionnaire filled in by 8–12 grade pupils of comprehensive schools, their parents, class tutors and heads of schools. It revealed that the role of social educators in rendering vocational information services to pupils of comprehensive schools was insufficient and, consequently identified the necessity to include the development of vocational information competences into the curricula of study programmes of social educators.