Darbe apžvelgiamos prieš dešimtį metų į tarptautinį olimpinį sąjūdį sugrįžusio Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) svarbiausios veiklos kryptys, aptariami pagrindiniai Lietuvos sportininkų laimėjimai žiemos ir vasaros olimpinėse žaidynėse. Vertinant šio laikotarpio LTOK veiklą, galima teigti, kad Lietuvos sportininkų dalyvavimas olimpinėse žaidynėse atkreipė pasaulio dėmesį į Lietuvą, atskleidė sportininkų meistriškumą, rodantį fizinį ir dvasinį asmenybės turtingumą. Olimpinis sportas, sportininkų pasiekimai buvo ir tebėra didžiulė žmonijos vertybė. Olimpiniai rezultatai sparčiai progresuoja, sporto mokslas atskleidžia naujas maksimalias žmogaus galimybes. Lietuvos sportininkų olimpinės pergalės ne tik garsina Lietuvos valstybę, bet ir praturtina tautos kultūrą, skatina jaunimą, imant pavyzdį iš darbščių, atkaklių, savitvardžių sportininkų, siekti visapusiško dvasinio ir fizinio tobulumo, kuris visais amžiais jaudino žmoniją,

Olimpinėje chartijoje sportas yra atskirtas nuo politikos ir patariama „priešintis politiniam spaudimui“. Tačiau būtent politika išstūmė Lietuvą iš tarptautinio olimpinio sąjūdžio, o siekiant sugrįžti atgal reikėjo daryti tam tikrus politinius sprendimus. Šiandien itin aktualiai iškilo politinis klausimas – ar boikotuoti XXIX olimpiados žaidynes Kinijoje dėl žmogaus teisių pažeidinėjimo šioje šalyje ir Tibete? Olimpinių žaidynių boikoto idėją kėlė kai kurių tarptautinių žmogaus teisių, nevyriausybinių ir visuomeninių organizacijų atstovai. Tarp jų ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga. Tačiau viso pasaulio nacionaliniai olimpiniai komitetai, kurių yra 205, atmetė bet kokią boikoto idėją ir ketinimus panaudoti olimpines žaidynes politiniams tikslams. Jų valią išreiškė XVI generalinė Nacionalinių olimpinių komitetų asociacijos (ANOC) asamblėja. Analogišką poziciją pareiškė ir geriausi pasaulio sportininkai – TOK nariai. TOK sportininkų komisija teigia: „Olimpinės žaidynės – tai renginys, suteikiantis viso pasaulio sportininkams galimybę parodyti mums, koks gali būti pasaulis, kai žmonės susiburia taikiai švęsti savo bendrumo, o ne pabrėžti savo skirtumų. Esame tvirtai įsitikinę, kad per praėjusius septynerius rengimosi žaidynėms metus sportas buvo kaip vartai geresniam Kinijos ir pasaulio tarpusavio supratimui. Džiugu, kad pastarosiomis savaitėmis Kinijoje vykę trys pasaulio čempionatai, savotiška Olimpinių žaidynių repeticija, praėjo sklandžiai ir sėkmingai. Negali būti geresnio būdo paraginti Kiniją keistis ir sutvirtinti jau žengtus teisingus žingsnius nei per sportą. Ir nieko nėra geriau, kaip Olimpinės žaidynės, kurias žiūri milijardas žmonių visame pasaulyje ir milijonai, kurie atvyks į Pekiną.“ Iš straipsnyje pateiktų tik kelių naujųjų laikų olimpinės istorijos faktų, kuriuose aktyviai dalyvavo ir dalyvauja Lietuva bei jos sportininkai, matyti, kaip dažnai skiriasi teorija ir praktika. Esu tvirtai įsitikinęs, jog kol šalies nugalėtojos garbei bus keliamos vėliavos ir grojami nacionaliniai himnai, kol didysis sportas bus svarbus socialinis reiškinys, tol sportas bus didelė politika. Tačiau jis neturėtų tapti politikų politikavimo įrankiu.

Straipsnyje aptariami Lietuvos sportininkų dalyvavimo XXX olimpiados žaidynėse Londone rezultatai, nurodomos sėkmingo pasirodymo priežastys ir nepanaudotos galimybės. Pateikiami pasiūlymai, į ką reikėtų atkreipti dėmesį rengiantis kitoms olimpinėms žaidynėms. Lietuvai Londono olimpinėse žaidynėse atstovavo 62 atletai, kurie rungtyniavo 13‑os sporto šakų: badmintono, bokso, buriavimo, dviračių sporto (treko, plento ir BMX rungčių), dziudo, imtynių (graikų-romėnų), irklavimo, baidarių ir kanojų irklavimo, lengvosios atletikos, plaukimo, šaudymo, šiuolaikinės penkiakovės, krepšinio, varžybose. Tai buvo pačios sėkmingiausios olimpinės žaidynės per visą Nepriklausomos Lietuvos istoriją. Laimėti penki medaliai: du aukso, vienas sidabro ir du bronzos. Dar 11 atletų iškovojo prizines 4–8 vietas, o vyrų krepšinio rinktinė – aštuntą vietą. Iš viso 33 Lietuvos olimpinės rintinės dalyviai grįžo į Lietuvą, tapę XXX olimpiados žaidynių medalininkais (5) ar prizininkais! Tarp 79 NOC, iškovojusių medalius, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) užėmė 34 vietą (Latvija – 49 vietą, Estija – 63 vietą). Straipsnio autoriaus nuomone, tokį sėkmingą sportininkų dalyvavimą žaidynėse lėmė sutelktas visų šalies sporto organizacijų – LTOK, KKSD, sporto šakų federacijų, Olimpinio sporto centro, savivaldybių sporto skyrių – nuoseklus darbas sprendžiant būtiniausias sportininkams, treneriams, medikams, kitam aptarnaujančiam personalui iškilusias problemas. [...]