Šiuolaikinėje paauglių literatūroje, kurioje dažniausiai fiksuojamas kasdienis paauglių gyvenimas ir jų problemos bei socialinės realijos, atsispindi vaiko santykis su tėvu, tėvo vaidmuo, tėvystės jausmas ir šių aspektų transformacijos. Tėvas, kaip ir motina, yra pagrindinis vaiko socializacijos institutas net ir paauglystėje, todėl, atrodo, aktualu analizuoti ir interpretuoti paaugliams skirtus kūrinius, kurie yra ne tik šiuolaikinių paauglių gyvenimo dokumentai, bet ir paauglių literatūros lauko dalyviai, diktuojantys ir atliepiantys naujausias paauglių prozos tendencijas. Šiame straipsnyje išanalizuoti ir palyginti keturi šiuolaikiniai lietuvių ir anglų paauglių problemų prozos kūriniai apie migraciją, juose reprezentuojamas tėvas ir tėvystė, tėvo vaidmuo paauglio socializacijos, tapatumo konstravimo ir psichosocialinės raidos procesuose. Tyrime remiamasi komparatyvine tematologija, kuri dera su Luigi’io Zojos (2006) tėvo istorine, psichologine ir kultūrine perspektyva. Taip pat kūrinių analizei pasitelkiami pagrindiniai paauglių socializacijos aspektai (Broom, Bonjean, Broom 1992; Berns 2009). Atlikus paauglių problemų prozos kūrinių analizę paaiškėjo, kad nepriklausomai nuo kultūros – ar kūrinį parašė lietuvių, ar anglų rašytojas, – tėvo vaidmens svarba paauglio gyvenime iš esmės vienoda. Pasirinktų romanų tyrimas atskleidė įvairiapusiškus tėvo vaizdinius ir tėvystės apraiškas: nuo tėvo reproduktoriaus iki tėvo, visapusiškai besirūpinančio savo atžala. Palyginus skirtingus tėvo vaizdinius galima daryti išvadą, kad šiuolaikinėje paauglių problemų prozoje tėvo autoritetas iš dalies patyrė tam tikrus pokyčius, kuriuos lėmė ne tiek straipsnyje akcentuojami istoriniai įvykiai, kiek šeimos ideologija, socialinės normos ir vertybės, kultūriniai skirtumai. Todėl dažnai paaugliams skirtuose kūriniuose pastebimas tėvo eliminavimas iš vaiko gyvenimo yra ne tendencinga kultūrinė realija, apibrėžianti tėvo vaidmens sunykimą Vakarų kultūroje, o paauglių literatūros ypatybė, rašytojo kūrybinis žaismas.

Straipsnyje, remiantis interdisciplininės komparatyvistikos metodu / teorija, siekiama analizuoti ir interpretuoti iki šiol tarpusavyje nelygintų šiuolaikinių populiariosios kultūros lietuvių ir britų moterų romanų –Dalios Jazukevičiūtės Dviejų mėnulių baras (2008) ir Charlotte‘ės Mendelson Beveik anglė (2013) – pagrindinių veikėjų konstruojamos tapatybės raišką migracinėje aplinkoje ir jos įtaką jų savivokai. Taip pat šiuo tyrimu norima atskleisti herojų bevietiškumo būsenos priežastis ir pasekmes, objektyvizuotos (arba institucionalizuotos) tikrovės pažeidimus, kurie determinuoja jų kasdienį elgesį ir koreguoja gyvenimo prasmę. Kad būtų pasiektas užsibrėžtas tikslas, straipsnio pradžioje pristatoma šiuolaikinio moterų romano situacija, ypatybės ir tendencijos populiariosios kultūros bei literatūros kontekste. Taip pat apžvelgiama Lietuvos ir užsienio šalių mokslinė literatūra migracijos, tapatybės ir socialinio aplinkos konstravimo temomis. Vaizduojamų tapatybės ir socialinio tikrovės konstravimo procesų tyrimui taikoma socialinio konstrukcionizmo teorija (Manuelis Castellsas, Peteris L. Bergeris ir Thomasas Luckmannas).