Situacija darbo rinkoje straipsnyje vertinama Lietuvoje pandemijos metu išryškėjusios krizės poveikio sąlygomis. Publikacijoje išryškinama šalies darbo rinkos raidos cikliškumo problema, kadangi itin netolygi šalies ekonomikos raida kriziniais laikotarpiais ypač pablogina ieškančių darbo žmonių integracijos į darbo rinką galimybes. Nors esminis prioritetas teikiamas užimtumo ir nedarbo pokyčių analizei šalies mastu (makrolygiu) pandemijos krizės poveikio kontekste, tačiau gana daug dėmesio tyrime buvo skiriama ir situacijos darbo rinkoje vertinimui pagal atskiras socialines demografines gyventojų grupes. Atliekant situacijos darbo rinkoje stebėseną, buvo derinami Statistikos departamento ir Užimtumo tarnybos duomenys, taip pat ketvirtiniai (mėnesiniai) bei metiniai rodikliai. Vienas iš straipsnio prioritetų – gyventojų aktyvumo vertinimas ekonominės krizės metu. Tačiau publikacijos autoriai neapsiriboja dėl pandemijos krizės poveikio stebimų pasikeitimų susiformavusiais šalies darbo rinkoje stebimų pokyčių vertinimais. Straipsnyje taip pat analizuojama, kaip užimtumo pasikeitimai ekonominės krizės metu ir ankstesniais laikotarpiais lemia santykines išlaikomo amžiaus vyresnio žmonių ir užimtų (darbingo amžiaus) gyventojų kaitos proporcijas. Taip buvo įvertintas užimtumo svyravimų poveikis demografinės situacijos kaitai, kuri susijusi su vyresnio amžiaus (senų) žmonių ir ekonomiškai aktyvių žmonių santykio pokyčiais. Publikacijoje taip pat buvo įvertinta ir autorių skaičiuojamo darbo išteklių panaudojimo koeficiento dinamika, kuri glaudžiai susijusi su šalies gyventojų aktyvumo ir jų integracijos į darbo rinką galimybių pokyčiais.

Remiantis analizei sukauptais statistiniais duomenimis, šiame straipsnyje nagrinėjama Lietuvos jaunimo išsilavinimo pokyčiai bei jų diferenciacija pagal lytį. Analizėje taikomas itin svarbus apibendrinamasis šalies 20–24 metų jaunimo, įgijusio vidutinį ar aukštesnį už vidutinį išsilavinimą, rodiklis, leidžiantis atskleisti skirtingų gyventojų grupių tolesnės integracijos galimybių skirtumus. Taip pat šiame tyrime svarbus yra miesto ir kaimo diferenciacijos pjūvis, prioritetą tiekiant kaimo jaunimui, kurio integracijos į darbo rinką galimybės itin nukenčia dėl išsilavinimo stokos ir tuo pačiu išauga nedarbo rizika. Straipsnyje detaliau analizuojamos šalies jaunų bedarbių struktūros dinamikos tendencijos pagal išsilavinimo lygį, lyginama, kokiu mastu ji keičiasi, atsižvelgiant į visų bedarbių, tarp kurių ypač daug vyresnių išsilavinusių žmonių, skaičių. Todėl į bedarbių struktūros kaitą pagal jų išsilavinimo lygį galima pažvelgti ir per kartų kaitos prizmę.

Remiantis vidutiniais metiniais statistiniais duomenimis, šiame straipsnyje vertinami gyventojų aktyvumo ir užimtumo teritoriniai skirtumai Lietuvoje. Be įprastinių statistinių rodiklių, analizėje naudojamas užimtumo lygio komponentų rodiklis pagal šalies regionus. Siekiant išsiaiškinti teritorinių užimtumo skirtumų raidos dėsningumus, buvo išskirtos skirtingos šalies apskričių (regionų) grupės. Prioritetas analizėje teikiamas skirtingų laikotarpių rodiklių dinamikos pokyčiams, kurie atspindi situacijos darbo rinkos raidos cikliškumo specifiką šalies regionuose. Gyventojų aktyvumo pokyčiai straipsnyje detaliau nagrinėjami atsižvelgiant į darbo išteklių stoką šalies regionuose. Atliekant nedarbo analizę, daugiau dėmesio skiriama probleminiams šalies regionams. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad, vertinant nedarbo skirtumus pagal apskritis, naudojami skirtingi duomenų šaltiniai, kurie grindžiami skirtingomis skaičiavimų metodikomis.

Straipsnyje analizuojama vyresnio amžiaus (pagyvenusių) asmenų situacija šalies darbo rinkoje ir jos pokyčiai demografinės raidos kontekste. Vertindami pagyvenusių žmonių padėtį demografinės kaitos požiūriu, autoriai remiasi Lietuvos statistikos departamento (toliau – Statistikos departamento) duomenimis, autorių skaičiavimų bei atliktos analizės rezultatais.

Esminis dėmesys šioje publikacijoje teikiamas detalesnei pagyvenusių žmonių padėties darbo rinkoje analizei. Straipsnyje atskleidžiamos vyresnio amžiaus asmenų situacijos darbo rinkoje dinamikos tendencijos, pagal galimybes jas siejant su šiuolaikinės demografinės raidos ir darbo išteklių kaitos aktualijomis. Publikacijos autoriai atskleidžia pagyvenusių žmonių integracijos į darbo rinką galimybes bei barjerus, atsižvelgiant į Europos Sąjungos (ES) šalių sukauptą patirtį taikant užimtumo didinimo priemones.

Esminis dėmesys šiame straipsnyje skiriamas svarbiausiems padėties Lietuvos darbo rinkoje komponentams – užimtumui ir nedarbui vertinti. Atsižvelgiant į duomenų disponavimo galimybes užimtumo ir nedarbo situacijos skirtumai bei raidos netolygumai vertinami pagal šalies regionus (apskritis) ir regionų grupes. Vienas iš publikacijos prioritetų – skirtingų duomenų šaltinių taikymas situacijai darbo rinkoje įvertinti. Straipsnyje detaliai nagrinėjama užimtumo rodiklių (jų indeksų) kaita bei stebimų pokyčių netolygumas regionų grupėse. Analizėje naudojamas tiek įprastinis nedarbo lygio rodiklis skaičiuojamas nuo darbo jėgos, tiek registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykio rodiklis. Remiantis skirtingais duomenų šaltiniais atlikta nedarbo rodiklių palyginamoji analizė leidžia objektyviau įvertinti situaciją šalies regionuose.