Šiame tyrime nagrinėjami išoriniai ir vidiniai krūviai salės ir paplūdimio tinklinio rungtynių metu. Dvylika nacionalinės vyrų lygos žaidėjų dalyvavo trejose paplūdimio tinklinio ir vienoje salės tinklinio simuliacinėse rungtynėse. Rungtynių metu buvo naudojama VXSport sekimo sistema, kuri padėjo analizuoti žaidimo veiklą, siekiant įvertinti įvairius judėjimo veiklos bei fizinio pajėgumo rodiklius. Buvo atliktas statistinis duomenų apdorojimas, siekiant nustatyti skirtumus tarp abiejų tinklinio žaidimo formatų, įvertinant objektyvius išorinius ir vidinius patirto fizinio krūvio dydžius. Analizė neparodė reikšmingų išorinių krūvių skirtumų, išskyrus šuolių skaičių <20 cm aukščio zonoje, kuris buvo didesnis paplūdimio tinklinyje. Tačiau paplūdimio tinklinis sukėlė didesnį fiziologinį atsaką nei salės tinklinis, įskaitant padidėjusį vidutinį ir didžiausią širdies susitraukimų dažnį, ilgesnį laiką, praleistą 90–100 proc. maksimalaus širdies susitraukimų dažnio zonoje, ir didesnį energijos suvartojimą. Šie rezultatai parodo, kad aplinka, tokia kaip smėlio aikštelės danga, yra reikšminga sukeliant vidinį krūvį. Rezultatai patvirtina individualiai pritaikytų treniruočių programų, kurios būtų susijusios su skirtingu tinklinio formatu, poreikį. Be to, šis tyrimas pateikia rodiklius, kuriose matomas paplūdimo ir salės tinklinio rungtynių realus krūvio pobūdis, ir leidžia numatyti planavimo apimtis ir praktinį pritaikymą sportininkams bei treneriams.

Physical activity of basketball players during the match is usually defined by the amount of work (distance, quantity of actions, duration, etc.) and intensity of work (frequency, rate, speed, etc.) by evaluating the interaction of these components in practice. However, duration of repeated sprints and recovery intervals are different depending on different situations of the game. The aim of this study was to determine and evaluate how different types of interval training affects physical and functional capacity of basketball players. Twelve highly trained basketball players (age 21 ± 1.9 y, weight 86.2 ± 5.8 kg, height 189.6 ± 6.8 cm, BMI 23.9 ± 1.3 kg×m-2, standing reach 247.8 ± 9.6 cm), voluntarily participated in this study. All participants had 12 ± 1.9 y of basketball training experience with ~10 h training per week. A single-group repeated-measures study design was selected for this study. The mode of interval training (IT-1 and I-T2) by manipulating the number of repetitions, rest time and length of running distance, but maintaining the same amount of work (900 meters), work to rest ratio (1 : 5) and recovery time (5 mins) was selected as independent variable. Running speed, duration, fatigue index, dynamics of recovery and response to a physical load (heart rate, oxygen quantity changes in muscle and blood lactate concentration) was evaluated as dependent variables. IT-1 consisted of three series of ten 30 meters shuttle sprints (15 + 15 m) with a change of direction of 180°, intercepted by 30 s of passive recovery. IT-2 consisted of three series of twenty 15 meters sprints, intercepted by 15 s of passive recovery. Research revealed that during different modes of interval training, influenced not only by the length of the running distance but also by the change of direction, different average running speed prevailed. During both modes of interval training, fatigue index suffered by basketball players was significantly different. [...]