Šiandienos vaikai gyvena nuolatinės įtampos, nerimo, susvetimėjimo, vartotojiškų vertybių kelstėjimo laikotarpiu. Jų socialinė adaptacija mokykloje gali būti suprantama kaip nerimastingumo įveika. Straipsnis skirtas vaiko adaptacijos mokykloje (kai jis pradeda mokyklą lankyti ir kai pereina į dalykinį mokymą) analizei. Nerimastingumas tiriamas pirmoje klasėje ir ketvirtoje pradžios mokyklos klasėje bei pirmoje gimnazijos klasėje. Nustatyta, kad metus lankę mokyklą vaikai mažiau bijosi kontrolinių darbų, padidėja jų savivertė, sumažėja somatinių nerimastingumo požymių, tačiau išlieka susirūpinimas mokykla. Perėjimas į dalykinę sistemą tiesiogiai susijęs su tuo, kur vaikas mokysis toliau. Jei vaikas mokosi pradžios mokykloje, ruošiančioje jį gimnazijai, tai nerimas perėjus į gimnaziją nežymiai pedidėjęs; jei toliau vaikas mokosi kitoje pagrindinėje mokykloje, – stebimas stipriai išreikštas somatinis nerimastingumas.